- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sąlygos: kompensacija už prakirstas padangas priklauso tik tuo atveju, jei duobės nebuvo įmanoma pastebėti, pavyzdžiui, dėl balos.
-
Statistika: dėl kelyje prakirstų padangų kreipėsi dukart daugiau vairuotojų nei praėjusiais metais ir net penkis kartus dažniau nei užpernai.
-
Sukasi: šaltuoju metų laiku neveikiant asfaltbetonio gamykloms, kelininkai naudoja šaltą asfaltą arba priima kitus laikinus sprendimus.
Žiemą vairuotojai įpratę keiksnoti kelininkus dėl nenuvalytų ir slidžių gatvių. Pavasarį vėl pasipila kritikos dėl atsiveriančių duobių. Tačiau šiemet skundų neįprastai daug. Per žiemą ir pirmosiomis kovo dienomis įregistruota net kelis kartus daugiau nei pernai su duobėmis susijusių incidentų.
Atsivėrė labai anksti
Specialistų teigimu, pastarąją žiemą duobių atsirado rekordiškai daug. Jų žodžiais, pirmiausia tai lėmė itin dažnos, o kartai ir ekstremalios orų permainos. Žiemą temperatūrai nuolat svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos, tirpsmo vanduo kaupiasi asfalto porose. Užšaldamas vanduo plečiasi ir po kelių užšalimo ir atšilimo ciklų atsiranda mikroplyšių, vėliau tampančių giliais įtrūkimais. Galiausiai, asfaltui ištrupėjus, gatvėse atsiveria duobių, kurios gilėja sulig kiekviena diena.
Dar pernai, jau lapkričio ir gruodžio mėnesiais užfiksuoti dideli temperatūros svyravimai, kai spustelėjo šaltukas, o vėliau buvo atodrėkis. Tai kartojosi keletą sykių, tad duobės vėrėsi viena po kitos. Sunkiasvoris transportas suskilusį asfaltą sutrupindavo į šipulius. Taip vos per kelias paras lygiame, kokybiškame kelyje atsiverdavo didelių duobių, keliančių pavojų eismo saugumui ir gadinančios transporto priemones.
Kaina: neseniai fiksuotas įvykis, kai dėl duobėje apgadintų „Ferrari“ ratų teko išmokėti 2 tūkst. eurų. Gamintojo nuotr.
Tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios arba buvo remontuotos seniai, kur susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos, arba atvirkščiai – ten, kur ant ankstesnio lopo dedamas naujas ir vėl naujas asfalto lopas.
Anot Vilniaus kelius prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, visi šie veiksniai lėmė, kad žiemos duobių atsirado anksčiau nei įprasta.
Laikosi reglamento
Pavienių duobių remontas reikalauja daug rankų darbo, todėl planiniai didesnių gatvių atkarpų remonto darbai prasidės ne trumpam atšilus orams, o visiškai išėjus įšalui ir ilgesniam laikui nusistovėjus teigiamai temperatūrai. Tuomet pradės dirbti asfaltbetonio gamyklos, aprūpinančios kelininkus svarbiausia remonto medžiaga. Tiesa, net ir žiemą duobių remontas visiškai nesustojo.
Kaune besidarbuojančios įmonės „Kauno švara“ darbuotojai per kai kurias žiemos savaites sutvarkydavo po šimtą ir daugiau duobių. Sostinės savivaldybė skelbia, kad Vilniuje pirmą vasario savaitę užtaisyta 331 kv. m duobių, per sausį – 993 kv. m.
Pirmenybė buvo teikiama avarinėms, t. y. gilesnėms ar eismo saugumui pavojų keliančioms duobėms. Kol dar neveikia asfalto gamyklos, buvo naudojami šalto asfalto mišiniai. Tiesa, jie yra kelis kartus brangesni už įprastą (karštą) asfaltą. Be to, ši medžiaga tinkamesnė laikinai užtaisyti. Pavasarį tokia danga turi būti šalinama, duobė pakartotinai užtaisoma ilgam laikui karštuoju asfaltu.
Valstybinius kelius prižiūri bendrovė „Kelių priežiūra“. Jos darbuotojai laikosi Kelių nuolatinės priežiūros reglamento. Šie normatyvai įpareigoja „Kelių priežiūrą“ pavojingą išdaužą sutvarkyti per 24 valandas nuo jos užfiksavimo. Tiesa, bendrovė taiso tik kritines išdaužas, viršijančias Kelių priežiūros vadove numatytus reikalavimus (didesnes nei 0,05 kv. m, gilesnes nei 4 cm).
Dviguba bausmė
Kol kelininkai laukia didesnės apimties remontui tinkamų orų, vairuotojai skaičiuoja nuostolius. Draudimo bendrovė BTA nurodo, kad šių metų sausį dėl kelyje prakirstų padangų kreipėsi dukart daugiau klientų nei praėjusiais metais ir net penkis kartus dažniau nei užpernai. Pirmoje vasario pusėje šiemet prašymų apmokėti žalą gauta beveik penkiskart daugiau nei pernai.
Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai, įvažiavus į duobę, ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilio modelis.
„Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai, įvažiavus į duobę, ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilio modelis. Nuo metų pradžios registravome du įvykius, dėl kurių apskaičiuota žala viršijo 2 tūkst. eurų. Vienu atveju nukentėjo automobilis „Cupra“, kitu – „Ferrari“, – pasakojo draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Vairuotojams padangos prakirtimas kelio duobėje dažniausiai reiškia, kad teks keisti ne vieną ratą, o iškart du. Mat Kelių eismo taisyklės (KET) reikalauja, kad ant vienos automobilio ašies būtų dvi vienodos padangos. Taip yra dėl to, kad, naudojant skirtingą apavą ant tos pačios ašies, automobilio valdymas gali būti sunkiai prognozuojamas, ypač – kai eismo sąlygos yra sudėtingos.
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad, ant vienos ašies naudojant skirtingas padangas, vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų.
„Greta griežtų reikalavimų saugumo sumetimais rekomenduojame ant vienos ašies naudoti ne tik vienodo modelio, bet ir panašaus nusidėvėjimo lygio padangas. Jų protektoriaus gylis neturėtų skirtis daugiau nei 2–3 mm, antraip važiavimo savybės pastebimai skirsis. Nors tai reiškia, kad, kelyje prakirtus vieną padangą, dažnai tektų pirkti iškart dvi naujas, keleivių sveikata ir gyvybė yra nepalyginamai svarbesnė už sutaupytus eurus“, – aiškino A. Gasparavičius.
Sukasi: šaltuoju metų laiku neveikiant asfaltbetonio gamykloms, kelininkai naudoja šaltą asfaltą arba priima kitus laikinus sprendimus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kaip apsaugoti kišenę?
Nuostoliai, patiriami prakirtus padangą, apgadinus ratlankius ar dėl kelio dangos pažeidimų patyrus kitokią žalą transporto priemonei, nebūtinai turi gulti ant transporto priemonės savininko pečių.
„Jei automobilis apdraustas kasko draudimu, žalą padengia draudimo bendrovė. Dažniausiai – be išskaitos ir visuomet atlyginant už abiejų tos pačios ašies padangų pakeitimą ir kitas įvykyje patirtas žalas“, – pripažino draudikas.
Net ir tada, kai automobilis draustas tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra galimybė gauti žalos, patirtos įvažiavus į duobę, atlyginimą.
„Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to konkretaus kelio būklės priežiūrą“, – aiškino jis.
Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to konkretaus kelio būklės priežiūrą.
Tiesa, tai ne itin paprastas procesas. Pirmiausia, įvykį turi užfiksuoti policijos pareigūnai. Juos būtina kviesti į incidento vietą ir neretai ilgokai laukti atvykimo. Be to, pagrindą reikalauti žalos atlyginimo nukentėjusysis turi tik tuo atveju, jeigu jis laikėsi KET ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad tokio įvykio išvengtų. Vadinasi, duobė turėjo būti nepastebima, prastai apšviestoje vietoje ir nepažymėta jokiais kelio remonto ženklais. Arba tokia, kad jos pavojingumo nebuvo įmanoma įvertinti (pavyzdžiui, užmaskuota balos). Tik tuomet verta kreiptis dėl žalos atlyginimo. Vairuotojams patariama pasidaryti įvykio nuotraukų, fiksuoti ne tik incidento vietą, bet ir ilgesnę kelio atkarpą, kad būtų matoma, jog ji nepažymėta įspėjamaisiais ženklais ir pan.
Svarbu ir apšvietimas
Pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo kelio atkarpų, kuriose dėl taupomos elektros energijos yra prastesnis apšvietimas. Jose daug sunkiau laiku pastebėti duobes. Tuomet lieka pasikliauti tik atidumu ir tinkamai veikiančiais automobilio žibintais.
Tamsiuoju sezonu jie turi būti ypač gerai sureguliuoti, kad vairuotojas kelyje laiku pastebėtų kliūtį ar kitus eismo dalyvius. Jei šviesos spindulys nebus tinkamai sureguliuotas, vairuotojas ne tik kelyje nelabai ką matys, bet ir trukdys kitiems eismo dalyviams, juos akindamas.
Techninės pagalbos įmonės „RedGo Lithuania“ vadovas Ignas Krasauskas pataria atkreipti dėmesį į plastikinį apsauginį žibintų stiklą. Laikui bėgant ir veikiamas saulės spindulių jis gali pagelsti, tapti nepermatomas, slopinantis šviesą, taip pat jį gali subraižyti akmenys, nešvarumai ir kitos kelio šiukšlės. Todėl žibintai gali atrodyti blankūs, net jei jie neturi kitų defektų ar pažeidimų. Jeigu nėra įtrūkimų, organinio stiklo kompozitinės medžiagos apsaugą galima pataisyti poliruojant, perlakuojant ir pan. Jeigu apsauga yra pažeista, lieka pakeisti šią detalę arba visą žibintą.
Suprastėjusį apšvietimą gali lemti ir žibintus su maitinimo šaltiniu jungiantys laidai ir jų jungtys. Jeigu jie yra pažeisti ar paveikti korozijos, elektra jais negali laisvai tekėti. Taip pat apšvietimo kokybei įtakos gali turėti generatorius ir nusidėvėjęs jo dirželis, dėl to nepakankamai pakraunamas akumuliatorius. Jei, užvedus automobilį, priekinių žibintų spindulys išlieka toks pat arba net pritemsta, gali būti, kad generatorius tiekia nepakankamai galios ir jį reikėtų patikrinti. Jei iš žibintų sklindanti šviesa atsitiktiniais intervalais ryškėja ir vėl pritemsta, pasigirsta gumos girgždesiui būdingas garsas, tai gali reikšti, kad reikia patikrinti generatoriaus dirželio įtempimą ar jo susidėvėjimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vairuotojai, dėmesio: įsigalioja KET pakeitimai16
Įsigaliojus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, nuo sekmadienio privaloma laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, draudžiama palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose, taip pat atsiranda nauji kelio ...
-
Gruodžio 1-ąją įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai10
Jau šį sekmadienį, gruodžio 1 d., įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, numatantys keletą naujovių šalies keliuose. Reikės laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, bus draudžia...
-
Paspirtukininkai – vis atsakingesni
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 85 proc. elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų žino apie prievolę laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), o 41 proc. dėvi apsaugos priemones. Šie skaičiai didesni nei prie&scaro...
-
Dviratininkų gerovei – papildomi milijonai2
Susisiekimo ministerija, įvertinusi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemones, pasiūlė Finansų ministerijai papildomus 33,7 mln. eurų skirti dviračių infrastruktūros plėtrai. ...
-
Vairuotojų sveikatos patikra – nauja aukso gysla19
Nuo sausio 1-osios vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos pažyma. Vairuotojams, kurių sveikatos pažyma baigė galioti, lieka vos mėnuo ją atnaujinti. Nors patikros procedūra itin greita, tokių užuomaršų dar likę gerokai p...
-
Plikledžio sezonas prasidėjo – ką verta prisiminti vairuotojams?
Artėjant žiemai, į darbą skubantys vairuotojai vis dažniau susiduria su slidžia kelio danga. Ryte netikėtai susiformavęs plikledis pastarosiomis savaitėmis sukėlė ne vieną eismą paralyžavusią avariją. Ką reikėtų prisiminti vairuojant slidži...
-
Naujus pokyčius lėmė poreikiai ir prognozės1
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ parengė naują traukinių metinį tvarkaraštį, įsigaliosiantį gruodžio 15 d. Daugiau reisų suplanuota populiariausiuose maršrutuose, trumpės kelionių trukmė. ...
-
Pasaulyje – „Toyota“, Europoje – „Dacia“7
Visų laikų geriausiai parduodamų lengvųjų automobilių lyderė „Toyota Corolla“ pernai pasaulyje buvo tik ketvirta, bet šiemet rudenį susigrąžino prarastą poziciją. ...
-
Griežto žingsnio atsisakė, bet trūkumų netoleruos1
Nuo 2025 m. vasario 1-osios turėjęs įsigalioti griežtesnis valstybinio numerio ženklų būklės vertinimas Techninės apžiūros centre (TAC) atšaukiamas. Taip nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). ...
-
Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį1
Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi. ...