Nuo birželio pabaigos Vilniaus centre važinėja prekybos tinklo „Iki“ prekių pristatymo į namus startuolio „LastMile“ klientus aptarnaujantys trys autonominiai automobiliai. Tai kol kas vieninteliai tokie automobiliai šalyje. 

Tačiau susiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymas numato daugiau atsakomybių savivaldžių transporto priemonių gamintojams, jei šios patektų į eismo įvykį.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Karnilavičius sako, kad aprašas buvo priimtas ir įsigaliojo 2018 metais, penkerius metus jis nebuvo keistas, todėl būtina patikslinti kai kurias vietas.

Buvo atrinkti trys aspektai, kuriuos mes norėjome patikslinti.

„Kadangi tos kalbos visokios, darbo grupės vyksta, gamintojai teiraujasi, koks pas mus (autonominių automobilių – BNS) reglamentavimas vienokiu ar kitokiu atveju, tai tiesiog buvo atrinkti trys aspektai, kuriuos mes norėjome patikslinti“, – BNS sakė A. Karnilavičius.

Nuo rugsėjo pradžios su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) nebereikės derinti naujai bandomų tokių  automobilių techninių parametrų, jei jie yra tokie pat, kaip jau anksčiau suderintų tokių transporto priemonių.

„Jeigu tai yra tas pats modelis su kažkokiomis išorės modifikacijomis, tai tiesiog nereikėtų gamintojams vėl kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją ir suderinti bet kokį mažareikšmį dalyką“, – aiškino ministerijos atstovas.

Be to, skirtingai nei iki šiol, atliekant bandymus nebereikės derinti konkrečių maršrutų – transporto priemonių savininkams arba valdytojams užteks policijai pateikti informaciją apie jų judėjimo teritoriją. 

„Automobilis visą laiką važinėja ne vienu maršrutu, kaip mes galbūt įsivaizdavome pradžioje, kai kūrėsi ta sistema ir aprašas, (...) o tam tikroje teritorijoje (...) ir maršrutai gali būti visokie“, – teigė A. Karnilavičius.

Tačiau nuo rugsėjo autonominei transporto priemonei patekus į eismo įvykį daugiau atsakomybių teks jų gamintojams – šie privalės bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis.

„Automobiliai turi operatorių, kuris esant reikalui įsitraukia į automobilio valdymą. Iš esmės atsakomybė yra jam, nes jis yra kaip ir vairuotojas, bet galbūt (...) automobilis galėjo padaryti klaidą tiesiog dėl gamintojo kaltės, kad buvo blogai suprogramuotas ir taip toliau. Todėl buvo papildyta, kad ir gamintojas, savininkas turi bendradarbiauti, teikti turimą informaciją“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovas.

Nuo birželio pabaigos prekybos tinklo „Iki“ valdomo prekių pristatymo į namus startuolio „LastMile“ klientus Vilniaus Senamiesčio, Naujamiesčio bei Žvėryno rajonuose aptarnauja trys be vairuotojo veikiantys Estijos įmonės „Clevon“ sukurti autonominiai automobiliai. Pernai startuolis autonominius automobilius išbandė Vilniaus užmiesčio rajone Balsiuose.

Pasak „LastMile“ vadovo ir vieno iš įkūrėjų Tado Norušaičio, autonominės transporto priemonės bus testuojamos iki rugsėjo pabaigos, o vėliau bus sprendžiama dėl jų tolesnio naudojimo Lietuvoje.

„Turėjome apribojimų tik dėl saugumo rekomendacijų – buvome paprašyti nevažiuoti su autonominiais automobiliais NATO summito (liepą Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo – BNS) metu. Sulaukiame daug smalsuolių prie stovinčių automobilių. Kai kurie jų paspardė juos, matyt, tikrindami, kaip automobilis elgsis tokioje situacijoje“, – BNS teigė T. Norušaitis.

A. Karnilavičiaus teigimu, šiuo metu tai vienintelės Lietuvoje važinėjančios autonominės transporto priemonės. Vis dėlto Susiekimo ministerijos atstovas neatmetė, kad ateityje šalyje jų gali būti daugiau.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, su autonominiais automobiliais susijusių eismo įvykių ir incidentų nuo birželio pabaigos vykstančių bandymų metu nebuvo.