- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukščiausias visų laikų žmogus buvo Robertas Vadlou (Robert Wadlow), kuris vidutinio suaugusio žmogaus ūgio buvo jau tada, kai pradėjo lankyti vaikų darželį, t.y., būdamas 5-erių. 1940 m. miręs vyras (tada jam buvo 22-eji) buvo išaugęs iki 272 cm. Iš tiesų, žmogaus ūgio (ir kitų fiziologinių parametrų) amplitudė yra stebėtinai plati. Visgi, koks galėtų būti žmogaus ūgio maksimumas? Naujausias Maiklo iš „Vsauce“ filmukas, per 3 d. peržiūrėtas 1 mln. sykių.
10 cm – štai tiek dabar žmonės vidutiniškai yra aukštesni nei prieš 150 metų. Geresnė mityba ir tobulesnė medicina pirmaisiais gyvenimo metais sudaro sąlygas geriau išnaudoti mūsų genomo segmentus, kurie atsakingi už ūgį. Sveikas žmogus optimalioje aplinkoje retai kada išauga aukštesnis nei 228 cm.
Tačiau endokrininės sistemos sutrikimų turintys asmenys patiria ilgiau trunkantį ir spartesnį augimą. Todėl ukrainiečių kilmės 233 cm ūgio Igoris Vovkovinskis yra aukščiausias amerikietis, o aukščiausias pasaulyje – Turkijoje 1982 m. gimęs 251 cm ūgio Sultanas Kosenas (Sultan Kösen). Jam priklauso didžiausių pasaulyje rankų (rankovės ilgis – 97 cm) ir pėdų (36,5 cm kairė ir 35,5 cm dešinė) Gineso rekordai.
Pasirodo, dabartinis vidutinis žmogaus ūgis yra beveik pasiekęs genetiškai leistiną maksimumą. Kaip nors paveikus ūgio genus, žmonija (vidutinis jos populiacijos narių ūgis) dar galėtų pasistiebti kokiais 7 cm, tačiau be manipuliacijų genais panašu, kad žmogaus ūgio lubos jau pasiektos.
Kad žmonės išaugtų aukštesni nei 244 cm ūgio, jie turėtų būti kitokio fizinio pavidalo. Tokią prielaidą galima padaryti vadovaujantis kvadrato-kubo dėsniu: kuo objektas aukštesnis, tuo didesnės jo kitos kūno proporcijos. Tarkim, 1 m aukščio kubą padidinus 10 kartų, jo aukštis būtų 10 metrų, tačiau bendras jo sienų paviršiaus plotas – nebe 6 m2, o jau 600 m2. O tūris – nebe 1 m3, o 1000 m3. Ką ir bekalbėti apie tokio kubo svorio padidėjimą.
Tad jei žmogus būtų 10 kartų didesnis, tačiau norėtų išlaikyti dabartines kūno proporcijas, jo skeletas turėtų būti iš kur kas tvirtesnės medžiagos nei yra kaulas. Arba tie kaulai turėtų būti nežmoniškai stori. Tačiau net ir išsprendus kaulų ir raumenų stiprumo problemą, liktų aibė kitų bėdų. Pvz., širdis kraują turėtų varinėti keleriopai greičiau.
Tačiau gyvūnai gali išaugti nepaprastai dideli. Nes jų organai ir proporcijos yra visiškai kitokios. Chrisas Hovardas (Chris Howard) iš „Earth Unplugged“ rašo, kad didžiausias kada nors sausumoje gyvenęs gyvūnas yra zauropodų būrio dinozauras – žirafatitanas (angl. – giraffatitan). Jo skeletas rastas Tanzanijoje, o dabar eksponuojamas Berlyne. Manoma, kad jis turėjo sverti 20-30 tūkst. kilogramų.
Bruhatkajozauras (angl. - bruhathkayosaurus) galėjo būti ir dar didesnis, bet tiksliai įvertinti yra sunku, nes paleontologai yra radę ne visą skeletą, o tik keletą kaulų. Manoma, kad toks egzempliorius galėjo sverti 140 tūkst. kg. Ar taip buvo iš tiesų, kol kas tiksliai pasakyti negalima.
Bet kuris už bruhatkajozaurą didesnis gyvūnas tam, kad galėtų išgyventi pakankamai ilgai ir susilaukti palikuonių, turėtų būti plūdrus. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl mėlynieji banginiai taip mėgsta vandenį. Sunkiausias stebėjimų istorijoje mėlynasis banginis svėrė 177 tūkst. kg. Todėl mėlynasis banginis yra sunkiausias žmonijai žinomas gyvūnas nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje.
Galbūt šie banginiai yra apskritai didžiausi įmanomi gyvūnai, nes gyvūnų dydį apsprendžia ir riboje paprasčiausia geometrija ir mūsų planetos gravitacija. Teoriškai Marse gimę žmonės galėtų užaugti keliais centimetrais aukštesni, nes ten gravitacija tėra tik 1/3 dalis Žemės gravitacijos. Tai reiškia, kad Marse gimusių žmonių kaulai ir raumenys nebūtų tokie tvirti kaip Žemėje ir šios planetos jie niekada negalėtų aplankyti.
Taigi, jei norime išsaugoti dabar turimas kūno proporcijas ir pavidalą, labai daug išaugti neturėtume galimybių. Vidutinio žmogaus ūgio lubos yra apie 213 cm. Aukštesnis nei 270 cm ūgio žmogus labai sunkiai judėtų. Nuo 365 iki 457 cm ūgio individas apskirtai išgyventų labai neilgai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune akis į dangų kvietė pakelti gražus gamtos reiškinys – saulės halas
Į darbus skubėję kauniečiai galėjo stebėti gražų gamtos reiškinį – saulės halą. Virš Kauno ir jo apylinkių aplink saulę buvo matyti tarsi kelios vaivorykštės. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje2
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai2
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Aktualu ne tik Lietuvoje: aktyvistai gelbėja miesto medžius nuo betono
Meksikos sostinėje veikia nedidelė, bet gausiai palaikoma „Medžių armija“. Tai keli gamtosaugos aktyvistai, kurie gelbėja miesto medžius nuo betono. Taip atsitinka, kai medžio kamienas užbetonuojamas iš visų pusių, kad būtų daugi...
-
Malūno parke – pažintis su gamtos lobiais
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie...
-
Už taromatuose paaukotas lėšas Raseinių rajone išpirktas ąžuolynas
Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. ...
-
Šuo – ne vienkartinė investicija1
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos. Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėži...
-
Ventės rage – užburiantis reginys: ornitologai griebėsi vienos gudrybės1
Ruduo pažėrė darbų Ventės rago ornitologams. Jie žieduoja kregždes, bet tai daro neįprastai – lenda į nendrynus. Būtent juose vakarais galima stebėti užburiantį reginį – kregždžių tiek, kad nuo jų dangus juoduoja. ...