- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukščiausias visų laikų žmogus buvo Robertas Vadlou (Robert Wadlow), kuris vidutinio suaugusio žmogaus ūgio buvo jau tada, kai pradėjo lankyti vaikų darželį, t.y., būdamas 5-erių. 1940 m. miręs vyras (tada jam buvo 22-eji) buvo išaugęs iki 272 cm. Iš tiesų, žmogaus ūgio (ir kitų fiziologinių parametrų) amplitudė yra stebėtinai plati. Visgi, koks galėtų būti žmogaus ūgio maksimumas? Naujausias Maiklo iš „Vsauce“ filmukas, per 3 d. peržiūrėtas 1 mln. sykių.
10 cm – štai tiek dabar žmonės vidutiniškai yra aukštesni nei prieš 150 metų. Geresnė mityba ir tobulesnė medicina pirmaisiais gyvenimo metais sudaro sąlygas geriau išnaudoti mūsų genomo segmentus, kurie atsakingi už ūgį. Sveikas žmogus optimalioje aplinkoje retai kada išauga aukštesnis nei 228 cm.
Tačiau endokrininės sistemos sutrikimų turintys asmenys patiria ilgiau trunkantį ir spartesnį augimą. Todėl ukrainiečių kilmės 233 cm ūgio Igoris Vovkovinskis yra aukščiausias amerikietis, o aukščiausias pasaulyje – Turkijoje 1982 m. gimęs 251 cm ūgio Sultanas Kosenas (Sultan Kösen). Jam priklauso didžiausių pasaulyje rankų (rankovės ilgis – 97 cm) ir pėdų (36,5 cm kairė ir 35,5 cm dešinė) Gineso rekordai.
Pasirodo, dabartinis vidutinis žmogaus ūgis yra beveik pasiekęs genetiškai leistiną maksimumą. Kaip nors paveikus ūgio genus, žmonija (vidutinis jos populiacijos narių ūgis) dar galėtų pasistiebti kokiais 7 cm, tačiau be manipuliacijų genais panašu, kad žmogaus ūgio lubos jau pasiektos.
Kad žmonės išaugtų aukštesni nei 244 cm ūgio, jie turėtų būti kitokio fizinio pavidalo. Tokią prielaidą galima padaryti vadovaujantis kvadrato-kubo dėsniu: kuo objektas aukštesnis, tuo didesnės jo kitos kūno proporcijos. Tarkim, 1 m aukščio kubą padidinus 10 kartų, jo aukštis būtų 10 metrų, tačiau bendras jo sienų paviršiaus plotas – nebe 6 m2, o jau 600 m2. O tūris – nebe 1 m3, o 1000 m3. Ką ir bekalbėti apie tokio kubo svorio padidėjimą.
Tad jei žmogus būtų 10 kartų didesnis, tačiau norėtų išlaikyti dabartines kūno proporcijas, jo skeletas turėtų būti iš kur kas tvirtesnės medžiagos nei yra kaulas. Arba tie kaulai turėtų būti nežmoniškai stori. Tačiau net ir išsprendus kaulų ir raumenų stiprumo problemą, liktų aibė kitų bėdų. Pvz., širdis kraują turėtų varinėti keleriopai greičiau.
Tačiau gyvūnai gali išaugti nepaprastai dideli. Nes jų organai ir proporcijos yra visiškai kitokios. Chrisas Hovardas (Chris Howard) iš „Earth Unplugged“ rašo, kad didžiausias kada nors sausumoje gyvenęs gyvūnas yra zauropodų būrio dinozauras – žirafatitanas (angl. – giraffatitan). Jo skeletas rastas Tanzanijoje, o dabar eksponuojamas Berlyne. Manoma, kad jis turėjo sverti 20-30 tūkst. kilogramų.
Bruhatkajozauras (angl. - bruhathkayosaurus) galėjo būti ir dar didesnis, bet tiksliai įvertinti yra sunku, nes paleontologai yra radę ne visą skeletą, o tik keletą kaulų. Manoma, kad toks egzempliorius galėjo sverti 140 tūkst. kg. Ar taip buvo iš tiesų, kol kas tiksliai pasakyti negalima.
Bet kuris už bruhatkajozaurą didesnis gyvūnas tam, kad galėtų išgyventi pakankamai ilgai ir susilaukti palikuonių, turėtų būti plūdrus. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl mėlynieji banginiai taip mėgsta vandenį. Sunkiausias stebėjimų istorijoje mėlynasis banginis svėrė 177 tūkst. kg. Todėl mėlynasis banginis yra sunkiausias žmonijai žinomas gyvūnas nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje.
Galbūt šie banginiai yra apskritai didžiausi įmanomi gyvūnai, nes gyvūnų dydį apsprendžia ir riboje paprasčiausia geometrija ir mūsų planetos gravitacija. Teoriškai Marse gimę žmonės galėtų užaugti keliais centimetrais aukštesni, nes ten gravitacija tėra tik 1/3 dalis Žemės gravitacijos. Tai reiškia, kad Marse gimusių žmonių kaulai ir raumenys nebūtų tokie tvirti kaip Žemėje ir šios planetos jie niekada negalėtų aplankyti.
Taigi, jei norime išsaugoti dabar turimas kūno proporcijas ir pavidalą, labai daug išaugti neturėtume galimybių. Vidutinio žmogaus ūgio lubos yra apie 213 cm. Aukštesnis nei 270 cm ūgio žmogus labai sunkiai judėtų. Nuo 365 iki 457 cm ūgio individas apskirtai išgyventų labai neilgai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...