Kai prieš kone pusmetį Lietuvos atstovė konkurse "Mrs Globe 2020" Gretė Brokienė kreipėsi į R.Budvilaitienę prašydama sukurti drabužį, reprezentuojantį mūsų šalį, dizainerė nesitikėjo, kad tai įkvėps sukurti ne vieną, o kelis modelius.

"Labai apsidžiaugiau, kad Gretė patikėjo man tokią svarbią užduotį. Konkursui sukūriau Suvalkijos krašto prijuosčių motyvais – įspūdingomis suvalkietiškomis lelijomis – puoštą suknią. Jai panaudota specialiai rankomis austa medžiaga. Rezultatas sužavėjo  Gretę, išdidžiai pristačiusią Lietuvą Kinijoje vykusiame konkurse", – pasakoja R.Budvilaitienė.

Tačiau didžiausias kūrybos džiaugsmas, pasak pačios dizainerės, užvaldė tuomet, kai kuriant šią netipinę suknelę atgimė seni sentimentai.

"Nuo vaikystės jaučiu ryšį su tautiniais rūbais, etnokultūra. Mano seneliai augino avis, močiutė verpė, mezgė, siuvinėjo. Žiemą, pasibaigus lauko darbams, kaime atgimdavo amatai. Jautru prisiminti vaikystę Panemunėje, Jurbarke, kai močiutė sodindavosi šalia pašyti vilnos, mokė verpti, megzti. Vaikystėje atostogas leisdavau kaime, todėl šie įgūdžiai manyje tarsi užprogramuoti. Vėliau, studijuodama dizainą, turėjau galimybę rimčiau susipažinti su teorine tautinio rūbo dalimi, analizuoti skirtingų regionų ypatumus ir detales. Todėl sukūrus vieną suknelę, labai organiškai dienos šviesą išvydo dar keli modeliai", – džiaugiasi dizainerė.

Tautiniame kostiume mane žavi spalvų, raštų, dekoro dermė. Tai vertinu kaip laikui nepavaldžią etnostilistiką, kasmet pasaulio madoje atsikartojančią vis kitais tautų ir kultūrų motyvais.

Dizainerės teigimu, sukurti modernios tautinės suknelės modeliai atspindi mūsų tautinio kostiumo identitetą ir yra tinkami puoštis tiek kasdien, tiek mums svarbių švenčių proga. Tai nėra konkretų regioną atvaizduojantys tradiciniai kostiumai. Dizainerė įkvėpimo sėmėsi darsyk peržvelgusi visą tautinio kostiumo istoriją, atrinkdama jai labiausiai imponuojančias detales.

"Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad XIX a. pabaigos ir XIX a. pradžios tiek vyrų, tiek moterų tautiniai kostiumai buvo labai panašūs. Moteriškuosiuose dominavo sijonai ir jų sluoksniavimas, marškiniai, liemenės, sermėgos, skaros, galvos apdangalai. Tačiau, panagrinėjus giliau, net plika akimi matyti Lietuvos etnografinių regionų spalvinės gamos, audimo, siuvinėjimų raštų ir ornamentų skirtumai", – atkreipia dėmesį dizainerė.

Drabužiai atspindėjo kultūrinę ir regioninę įvairovę. Pavyzdžiui, ryškūs žemaičių moterų sijonų dryžiai, dažnai išausti nesimetrišku raportu, suvalkietės mėgti ryškūs akcentai, ypatingais lelijų raštais marginant prijuostes. Ir dzūkių, ir aukštaičių sijonai buvo languoti, tačiau dzūkaitės mėgo smulkesnį raštą. Klaipėdos kraštas išsiskyrė sodriomis šaltomis prigesintomis spalvos, o jų segėti ryškiais raštais siuvinėti delmonai yra išskirtiniai.

Svarbi moterų tautinio kostiumo detalė – galvos apdangalai, simbolizuojantys ir moters statusą, kurių vienas įspūdingiausių – jaunų merginų karūnos, puoštos kaspinais.

"Kiekvienas mūsų etnografinis regionas savitai gražus savo kultūriniu paveldu, – žavisi R.Budvilaitienė. – Tautiniame kostiume mane žavi spalvų, raštų, dekoro dermė. Tai vertinu kaip laikui nepavaldžią etnostilistiką, kasmet pasaulio madoje atsikartojančią vis kitais tautų ir kultūrų motyvais."