Sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija konstatavo, kad dėl neužtikrintos konkurencijos perkant ortopedijos technines priemones nusižengimą padarė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotojas valdymui ir darbo organizavimui Vytautas Kriauza.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime teigiama kad V.Kriauza yra tiesiogiai atsakingas už kompensuojamųjų ortopedijos technikos priemonių aprūpinimo procesus reguliuojančių teisės aktų nuostatų taikymą, aiškinimą ir įgyvendinimą. Jam skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Ministro sudaryta komisija taip pat konstatavo, kad VLK direktorius Algis Sasnauskas tarnybinio nusižengimo, susijusio su Konkurencijos įstatymo pažeidimu, nepadarė.

Ši komisija tarnybinį tyrimą dėl VLK vadovų atliko įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimui.

LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi yra pripažinęs, kad Konkurencijos tarybos sprendimas skirti baudas Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai ir devynioms ortopedijos technines priemones gaminančioms įmonėms, sudariusioms kartelinį susitarimą, yra teisėtas.

Konkurencijos taryba yra nustačiusi, kad ortopedijos techninių priemonių gamintojai sudarė draudžiamus susitarimus dėl apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos kiekių bei siekė pasidalinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, skirtas šių priemonių kompensavimui. Dėl šių susitarimų buvo neracionaliai panaudojamos biudžeto lėšos, prastėjo pacientų aprūpinimas, jie turėjo mokėti didesnes priemokas už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones, konkurenciją ribojantys susitarimai lėmė ir žemesnę priemonių kokybę.

Savo ruožtu VLK neužtikrino konkurencijos tarp įmonių - pripažinta, kad ji pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

SAM pranešime primenama, kad A.Sasnauskui tarnybinė nuobauda - papeikimas - šių metų birželį skirta už aplaidumą formuojant 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervą bei disponuojant rezervo lėšomis.

Prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl PSDF rezervo formavimo balandžio pabaigoje nutraukė, tačiau rekomendavo šioje istorijoje įvertinti VLK darbuotojų tarnybinę atsakomybę. Tai ir buvo padaryta.

Valstybės kontrolė pernai balandį sukritikavo VLK, kad ji viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis. Reaguodamas į Valstybės kontrolės išvadas sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tuomet kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar VLK vadovų veiksmuose nebūta piktnaudžiavimo. Generalinė prokuratūra medžiagą buvo perdavusi korupcinio pobūdžio nusikaltimus tiriančiai STT, tačiau ji savo ruožtu nusprendė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.

BNS primena, kad A.Sasnaukas vienoje tebesitęsiančioje teismą jau pasiekusioje byloje yra kaltinamas piktnaudžiavimu. Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti byla dėl piktnaudžiavimo VLK vykdant intelektualinės saugos paslaugų pirkimus.

Kartu su A.Sasnausku teisiami keturi fiziniais asmenys ir vienas juridinis asmuo - bendrovė „Gelsauga“.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi ikiteisminį tyrimą, teigia, kad A.Sasnauskas susitarė su bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertu Robertu Janicku ir pavedė savo pavaldiniams – VLK Informacinių technologijų departamento direktoriui Justinui Vyšniauskui, to paties departamento Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus vedėjui Mindaugui Zlatarinskui ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui Vytui Sinkevičiui - organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę „Gelsauga“.

Bendrovės darbuotojas kaltinamas dėl padėjimo piktnaudžiauti, dokumento suklastojimo. Šių nusikalstamų veikų padarymu kaltinama bendrovė „Gelsauga“.

A.Sasnauskas šioje byloje jam pareikštus kaltinimus atmeta.