Nors iki šiol gaji nuomonė, kad daugelį vaistažolių reikia rinkti prieš Jonines, žolininkai pastebi, kad tai nėra visiškai teisinga. Mat apie Jonines prasideda pats augalų žydėjimas, tad daugybė žolelių tinkamos rinkti tik po vasaros saulėgrįžos.

Birželį, sakoma, pats laikas rinkti žemuogių lapus, rugiagėlės, šalpusnio žiedus ir lapus, trikertės žvaginės žolę, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapus.

Liepą galima į namus parsinešti jonažolės, aviečių vaisių, balinio ajero žolės, smiltyninio šlamučio žiedynų, trilapio pupalaiškio lapų, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolės, vaistinės medetkos žiedų, gysločio, miltinės arkliauogės lapų, pelyno žolės, kmynų, liepos žiedų, vaistinės melisos, pelkinio pūkelio, dėmėtosios rūgties, juodųjų serbentų uogų ir lapų.

Surinktos žolelės puikiai tiks ne tik maistui gardinti, bet ir įvairių susirgimų profilaktikai ar gydymui. Tik, žinoma, dėl jų vartojimo būtina nepamiršti pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Komentaras

Asociacijos „Žaliasis sveikatos klubas „Žolinčių akademija“ prezidentė, žolininkė Danutė Kunčienė:

- Visuomet pirmiausia pagalvojama, nuo kokių sveikatos problemų žolelės padės apsisaugoti. Tačiau prieš pradedant jas rinkti, reikia būti tinkamai, pozityviai nusiteikus. Jei žmogus žolelių išeis rinkti svarstydamas, abejodamas, jokio rezultato nebus. Reikia tikėti, kaip tą darė mūsų senoliai. Kokį darbą bedarydami, jie pirmiausia nusiteikdavo ir pasiruošdavo.

Jei atsigręžtume į tautos palikimą, folklorą, pastebėtume, kad ypač šiomis dienomis apie Jonines moterys žolininkės nedirbdavo jokių kitų darbų. Ruošdavosi žoliavimui. Todėl ir tų stebuklingų žolelių poveikis tuomet būdavo didesnis.

Žoliavimui tinkamas laikas – viena dvi dienos prieš ir viena dvi dienos po Joninių. Šiuo laiku jokiu būdu negalima ravėti daržų, ar šerti gyvulių. Einantieji šiomis dienomis žolelių rinkti turi būti nusiprausę, švariais lininiais marškiniais ar suknele apsirėdę. Žoleles reikia dėti į lininius rankšluosčius, o ne celofaninius maišelius. Tai taip pat labai svarbu.

Ir mes, kai einame žoliauti ne tik šventinėmis dienomis, žoleles dedame į lininius, medžiaginius krepšelius. Kiekviena žolelė dedama atskirai ir pagarbiai, o ne visos metamos kaip į šieno kupetą. Kraujažolės į vieną maišiuką ar rankšluostuką, jonažolės, gysločiai, asiūkliai į kitus. Visos žolelės geros, nuostabios ir ypač stebuklingos šiomis dienomis.

Žoliaujant svarbu neplepėti, nesiblaškyti, o su skinama žolele kalbėtis tyloje, maldoje. Žolelės, renkamos susikaupus, prašant ir atsiprašant, bus kur kas veiksmingesnės, turės didžiausią paslaptį ir jos šydą atskleis tuomet, kai jas naudosime pagal paskirtį. Surinkus jas ir džiovinti reikia atskirai.