- Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai seniai įrodė, kad nė vienas žmogus neišnaudoja visų savo protinių galimybių. Tačiau, jų teigimu, reikia stengtis, nes tai geriausias būdas išvengti atminties sutrikimų.
Medikai sako, kad gyvenant nenutrūkstančio gausaus informacijos srauto laikais, vis daugiau žmonių skundžiasi atminties sutrikimais. Be to, jie kamuoja vis jaunesnius asmenis. Gydytojai tvirtina, kad vyresniame amžiuje atmintis dažniausiai sustreikuoja dėl senatvinės demencijos arba Alzhaimerio ligos, o jaunuolių nuogąstavimai dažniausiai perdėti – esą juos kamuoja ne atminties, o koncentracijos sutrikimai.
„Žmogus natūraliai nefiksuoja informacijos, neįsidėmi, kas vyksta aplinkui. Tai nereiškia, kad sutrikusi atmintis. Tai yra būtent dėmesio koncentracijos sutrikimas. Tą lemia, kaip minėjau, tam tikri emociniai pakitimai – įtampa namuose, darbe. Aišku, itin svarbus ir visas gyvenimo būdas – neišsimiegojimas, skubėjimas, žalingi įpročiai ir taip toliau“, – aiškino Santariškių klinikų Atminties sutrikimų kabineto neurologas Arūnas Vaitkevičius.
Prieš kelis mėnesius Lietuvoje pradėjo veikti Azijoje itin populiaraus skaičiavimo atmintinai mokykla. Jos specialistai ir tarptautinių skaičiavimo atmintinai konkursų dalyviai sako, kad šis užsiėmimas itin naudingas ir atminčiai stiprinti, ir dėmesiui sutelkti.
„Mes labai stipriai laviname fotografinę atmintį, kadangi kitaip mes negalėtume dirbti su specialiomis skaičiavimo programomis. Mūsų akis lavina „Enzano“ fokusavimo programa: vaikai turi pastebėti vienaženklius, dviženklius skaičius ir taip treniruojantis gali pasiekti ir iki 21 skaičiaus eilutėje. Šiuo metu mūsų vaikai akyte užfiksuoja penkiaženklius, šešiaženklius skaičiukus – štai kokia pažanga jau po 4 mėnesių darbo“, – pristatė MENAR mokyklos mokytoja Jurgita Žilionė.
„Mano nuomone, vaikai gauna iš tikrųjų labai daug. Visų pirma – koncentracija, be to, užduočių atlikimo greitis ir, aišku, gebėjimas mokėti susiskaičiuoti realiame gyvenime, kai nebereikia skaičiavimo aparatų nuėjus į parduotuvę ar kur kitur. Aišku, aš jaučiu labai didelę naudą ir matematikos pamokų metu, nes po to konkurso vaikų net nereikia mokyti daugybos stulpeliu ar dalybos kampu“, – visokeriopą naudą įžvelgė tarptautinio skaičiavimo atmintinai konkurso „Matmintinis“ dalyvė Jovita Vaivadaitė.
Specialistai neabejoja, kad atmintį galima ir būtina lavinti – tam padeda specialūs pratimai, kryžiažodžių ir galvosūkių sprendimas, naujų užsienio kalbos žodžių ar eilėraščių mokymasis ir skaičiavimas atmintinai. Azijoje sukurta ir sparčiai išpopuliarėjusi skaičiavimo atmintinai technika Menar jau daugiau kaip 30 metų taikoma dešimtyse tūkstančių mokyklų visame pasaulyje. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikų, kurie bent dvejus metus mokėsi pagal šią metodiką, intelekto koeficientas daugiau kaip septyniais punktais didesnis negu nesimokiusiųjų.
„Dirbame mes nelabai ilgai – dar tik 4 mėnesius. Nuo rugsėjo prasidėjo naujas sezonas, bet naudą matome jau dabar. Ją pastebime klausydami tėvelių, mokytojų ir pačių vaikų atsiliepimų. Tai rodo, kad metodika iš tikrųjų veikia. Vaikai pradėjo skaičiuoti, jiems pradėjo patikti matematika. O kur dar visi kiti įgūdžiai, kuriuos vaikas išlavina – ir atmintis, ir koncentracija, ir sustiprėjęs dėmesys bei pastabumas. Vaikai pasidarė labiau susikaupę“, – vardijo MENAR mokyklos Lietuvoje įkūrėja ir direktorė Vaida Zibalytė.
„Nemažai kalbama apie širdies ligų profilaktiką ir prevenciją, akcentuojamas reguliarus fizinis aktyvumas. Aš, kaip neurologas, galiu priminti, kad svarbu ir protinė mankšta, protinė veikla – mes turime ne tik lavinti raumenis, stiprinti širdį, bet atlikti pratimus, skirtus atminčiai, galvos smegenų veiklai“, – atkreipė dėmesį Santariškių klinikų Atminties sutrikimų kabineto neurologas Arūnas Vaitkevičius.
Lietuvoje skaičiavimo atmintinai mokyklos kol kas priima tik vaikus. Tuo metu Azijoje šios pamokos yra vos ne privaloma senjorų dienotvarkės dalis, kaip ir mankšta. Į akląjį spausdinimą panašios metodikos mokančiose intelekto lavinimo įstaigose naudojami abaku vadinami skaitytuvai, sukurti prieš daugiau kaip tris tūkstančius metų. Įtakingas ekonomikos žurnalas „Forbes“ juos pripažino antru pagal svarbą visų laikų įrenginiu, padariusiu įtaką žmonijos civilizacijai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1
Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1
Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… nieką
Kaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...