- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. gegužės 1 d. švęsime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį. Tai – bene pats svarbiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas, nulėmęs sparčią valstybės pažangą. Tapus stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos nare, Lietuvai buvo suteikta galimybė pasinaudoti vienu iš narystės privalumų – ES fondų lėšomis. Beveik per du dešimtmečius Lietuva jau gavo 20 mlrd. eurų investicijų, jos bus skiriamos ir ateityje.
Jau keliolika metų Regionų plėtros tarybų darbe ir sprendimų priėmime dalyvauja socialiniai partneriai – vietos bendruomenių, darbuotojų, darbdavių, verslo organizacijos, užtikrinančios, kad įgyvendinant Europos Sąjungos investicijų programas ir didinant investicijų skaidrumą bei efektyvumą, visuomenininkų balsas ir poreikiai būtų išgirsti. Apie tokio dialogo kūrimą ir iššūkius buvo diskutuojama socialinių partnerių renginyje Kaune „Socialinių partnerių vaidmuo ir indėlis, plėtojant skaidrų bendradarbiavimą ir dialogą regionų plėtros tarybose“, kurį inicijavo Finansų ministerija ir skaidrumo iniciatyva „Baltoji Banga“.
Europos Sąjungos teikiamas galimybes Lietuva išnaudoja maksimaliai efektyviai – esame investicijų įgyvendinimo lyderiai Europoje.
Lietuvos regionams svarbus kiekvienas investicijų euras, tad svarbu sklandžiai, efektyviai ir atsakingai pasinaudoti Europos Sąjungos parama įgyvendinant numatytus projektus. Regionai kartu su sprendimo teise įgyja ir didelę atsakomybę už tai, kad šios investicijos kurtų naudą žmonėms ir Lietuvai. Šiuo metu Kauno regiono plėtros taryba dirba su praėjusio 2014–2020 m. ES planavimo periodo lėšomis bei dabartinio 2021–2027 m. ES periodo lėšomis, kurių panaudojimui ruošiami projektai.
Kaune vaikų ir jaunimo skaičius sparčiai auga – ES fondų investicijų pagalba sieks jį išlaikyti ir padidinti.
Patvirtinus dešimties 2022–2030 m. regionų plėtros planus, šalies regionai tęsia jų įgyvendinimą – programą Vyriausybė patvirtino dar praėjusių metų birželį, tad regionų plėtros tarybos su kolegijomis toliau planuoja intensyvius pažangos priemonių pritaikymo darbus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...