- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau keliolika metų Regionų plėtros tarybų darbe ir priimant sprendimus dalyvauja socialiniai partneriai – vietos bendruomenių, darbuotojų, darbdavių, verslo organizacijos, užtikrinančios, kad, įgyvendinant ES investicijų programas ir didinant investicijų skaidrumą ir efektyvumą, visuomenininkų balsas ir poreikiai būtų išgirsti. Apie tokio dialogo kūrimą ir iššūkius buvo diskutuojama socialinių partnerių renginyje Kaune „Socialinių partnerių vaidmuo ir indėlis, plėtojant skaidrų bendradarbiavimą ir dialogą regionų plėtros tarybose“, kurį inicijavo Finansų ministerija ir skaidrumo iniciatyva „Baltoji Banga“.
„Socialinių partnerių vaidmuo yra labai įvairiapusis, o aktyvumas priklauso nuo konkretaus regiono. Girdime ir žinome, kad yra ir labai noriai įsitraukiančių, ir mažiau aktyvių. Tarkime, Marijampolėje, mano nuomone, situacija yra labai gera, nes mes dažniau organizuojame posėdžius, kad palaikytume pulsą ir darbinę dvasią“, – pasakojo Marijampolės regiono plėtros tarybos partnerių grupės pirmininkė Raimonda Bogužaitė.
Ji sako, kad kartais kolegoms kai kuriuose regionuose pritrūksta prasmės matymo ir motyvacijos.
„Mes pasisakome už kuo aktyvesnį socialinių partnerių ir bendruomenių įtraukimą į investicijų krypčių nustatymo ir įgyvendinimo procesus, – sakė skaidrumo iniciatyvos „Baltosios Bangos“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė. – Patirtis rodo, kad kuo viešesnis, atviresnis sprendimų priėmimo procesas, kuo aktyviau į jį įtraukiami vietos socialiniai partneriai, tuo skaidrėja procesas, mažėja korupcijos apraiškų, o vietos gyventojai labiau pasitiki priimamais sprendimais ir įgyvendinamomis priemonėmis.“
Būtent šiuo metu, kai regiono plėtros tarybos dirba su dabartinio 2021–2027 m. ES periodo investicijomis, kurių panaudojimui ruošiami rimti projektai, labai reikia kantrybės ir motyvacijos. Visi supranta, kad labai daug dokumentų, į kuriuos reikia įsigilinti. O regiono plėtros tarybos partnerių darbas yra neatlygintinas...
„Tokie renginiai kaip šis parodė, kad mes, socialiniai partneriai, esame girdimi, matomi ir esame svarbūs ne tik regionuose, bet ir nacionaliniu lygiu. Tai geriausia paskata eiti į priekį. Nes yra socialinių partnerių, kurie kartą ar du apsilanko tarybos posėdžiuose, vėliau jų dalyvavimas tampa formalumu. Norint realiai prisidėti prie sprendimų priėmimo, reikia iš tiesų gilintis, diskutuoti ir aktyviai dalyvauti susitikimuose“, – patirtimi dalijosi R. Bogužaitė.
Ji sako, kad proga keisti savo, savo šalies ateitį ir dalyvauti kuriant jos gerovę pasitaiko toli gražu ne kiekvienam. Norėtųsi, kad žmonės tai suprastų ir įvertintų.
Pasak finansų ministrės patarėjos Aidos Martinaitienės, ES investicijų administravimo procesas yra labai kompleksiškas ir daugialypis, reikalaujantis daugelio šalių įsitraukimo, todėl socialinių partnerių vaidmuo yra labai svarbus ir reikšmingas.
„Regionų organizacijos ir bendruomenės yra įgalintos dalyvauti priimant sprendimus įgyvendinant ES investicijas ir aktyviai išreikšti savo bendruomenės poreikius. Dėl to investicijų procesas tampa skaidresnis, efektyvesnis, labiau atsižvelgiama į regionų gyventojų poreikius“, – partnerių darbą įgyvendinant ES investicijų programas komentavo A. Martinaitienė.
Kauno regiono plėtros tarybą sudaro:
SIMONA STOČKIENĖ, Regionų plėtros tarybos administracijos direktorė.
NIJOLĖ DIRGINČIENĖ, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė, Birštono savivaldybės merė.
VALENTINAS VINCAS REVUCKAS, Birštono savivaldybės tarybos narys.
MINDAUGAS SINKEVIČIUS, Jonavos rajono savivaldybės meras.
NERIJUS ŠALŪGA, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys.
ŠARŪNAS ČĖSNA, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras.
GINTARAS GRUŽAUSKAS, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys.
VISVALDAS MATIJOŠAITIS, Kauno miesto savivaldybės meras.
JONAS AUDĖJAITIS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
ROSVYDAS MARCINKEVIČIUS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
RIMANTAS LEKAVIČIUS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
JAUNIUS RAMOŠKA, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
DARIUS RAZMISLEVIČIUS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
KAZIMIERAS RIMEIKIS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
INGRIDA VISOCKIENĖ, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.
VALERIJUS MAKŪNAS, Kauno rajono savivaldybės meras, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko pavaduotojas.
VIOLETA BOREIKIENĖ, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.
IRENA MARCINKEVIČIENĖ, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.
REGINA LUKOŠEVIČIENĖ, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.
VALENTINAS TAMULIS, Kėdainių rajono savivaldybės meras.
SAULIUS GRINKEVIČIUS, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.
ALVYDAS VAICEKAUSKAS, Prienų rajono savivaldybės meras.
RIMA ZABLACKIENĖ, Prienų rajono savivaldybės tarybos narė.
ARVYDAS NEKROŠIUS, Raseinių rajono savivaldybės meras.
EDMUNDAS JONYLA, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...