- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mįslė: kaip iš tikrųjų atrodė Kauno pilis?
-
A.Presas tiksliai atvaizdavo Kauno pilies šaudymo angas.
-
XV a. Bauskės pilies bokštai pritaikyti panašiems ginklams kaip ir Kauno pilyje.
-
Mozūrijos pilys atmestos, nes bokštuose nėra šaudymo angų.
-
Antrasis Kauno pilies bokštas galėjo būti toks kaip Trakuose.
Diskusijos dėl Kauno pilies atkūrimo nenutyla, tačiau istoriniai vėjai išbarstė pagrindinius gynybinio objekto elementus. Juos surinkti ir sudėti į vieną vietą pabandė keli Kauno pilies ir istorijos entuziastai. Paieškos vyko ir už Lietuvos ribų.
Netikusi rekonstrukcija
Prieš kelerius metus buvo paaukštintas Kauno pilies bokštas, tačiau atlikti darbai sulaukė nemažai kritikos. Pilies istorija besidomintis įstaigos "Kauno tvirtovės projektai" vadovas Valdas Rakutis tikino, kad pridėti elementai neatitinka istorinių faktų.
Istorikas Kauno pilimi domisi nuo 1994 m. Tuomet jis dirbo karo muziejuje ir buvo atsakingas už pilį. Jam teko nemažai domėtis ir kitomis Baltijos valstybių tvirtovėmis, todėl po 2010 m. atliktos Kauno pilies rekonstrukcijos negalėjo patikėti tuo, ką pamatė. V.Rakutis tikino, kad projektą rengę ir įgyvendinę žmonės pademonstravo visišką neišmanymą.
"Niekas į Kauno pilį nežiūrėjo kaip į funkcionalų pastatą, skirtą gynybai. Bažnyčia skirta melstis, ten yra navos, altorius ir kitos sudėtinės dalys, tad niekam nešauna į galvą jų vietoje įrengti laiptus. Deja, su pilimi elgiamasi bet kaip. Ji turi savo statybos logiką, todėl čia taip pat turi būti privalomi elementai", – tikino pilių tyrinėtojas.
V.Rakutis sakė nežinantis, ką reikia daryti su jau prie bokšto prilipintais ažūro elementais. Jis tikina, kad klaidą ištaisyti turėtų tie, kurie ją ir padarė.
Istorikas pabrėžė, kad po rekonstrukcijos nebuvo atkurtos šaudymo angos. Taip pat didelė klaida – ant sienos vedantys laiptai. Tokių detalių senovinėse pilyse negalėjo būti, nes ant sienų buvo galima patekti tik iš vidaus.
"Daugumą pilių priešai paimdavo netikėtai, kai slapta naktį kas nors įlįsdavo ir atidarydavo vartus. Dėl to pilis turėjo būti pritaikyta staigiam puolimui atremti ir į ją nebuvo galima lengvai patekti. Net į bokštą negalėjai tiesiogiai patekti. Dabar laiptai žmogui sudaro vaizdą, kad seniau į pilis būtent taip būdavo patenkama", – atliktus darbus kritikavo V.Rakutis.
Netylant kalboms apie tolesnį Kauno pilies atstatymo etapą, istorikas tvirtino, kad pirmiausia turi būti atlikti tyrimai, surinkti palyginamieji architektūriniai šaltiniai, susipažinta su analogiškais išlikusiais statiniais artimose valstybėse, kad būtų išsiaiškinta, kaip buvo statytos XIV a. pab.–XV a. pirmosios pusės pilys, o tik tuomet būtų galima imtis darbų. Paveldo departamentas atsižvelgė į išsakytas pastabas ir neleido toliau pilies atstatyti tol, kol nebus atlikti palyginamieji architektūriniai tyrimai. Kauno savivaldybė skyrė lėšų ir 2015 m. vasarą buvo organizuotos keturios ekspedicijos.
Ekspedicijos maršrutas
Iki šiol išlikę pilies fragmentai greičiausiai statyti XIV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio. Ši pilis išdygo senosios pilies vietoje, kuri kryžiuočių buvo sugriauta XIV a. viduryje. Archeologas Algirdas Žalnierius teigė, kad statyti naują pilį buvo bandoma dar tame pačiame šimtmetyje, tačiau tai patvirtinančių neginčijamų šaltinių nėra.
V.Rakutis tikino, kad XV a. nebuvo visuotinai prieinamų teorinių darbų, kaip statyti karines tvirtoves, kiekvienas meistras statė savitai, atsižvelgiant į pilies vietą, užsakovo pageidavimus, finansines galimybes. Tačiau vis tiek buvo laikomasi panašių taisyklių, kurias diktavo patirtis ir karinės logikos būtinybė. Kauno pilis – ne išimtis. Joje aptinkami ir kitų šalių tvirtovėse naudoti elementai, todėl ekspedicijos organizatoriai atsirinko pilis, kurios gali būti panašios į Kauno pilį, ir leidosi jų iš arčiau apžiūrėti.
"Iškėlėme hipotezes, kas galėjo pilį statyti. Labiausiai tikėtina, kad Kauno pilį statė kryžiuočių meistrai arba specialistai, kurie dirbo ir pas juos, ir pas mus. Nuo seno buvo kalbama, kad Kauno pilis buvo labai panaši į Bitovo (vok. Bȕtow, lenk. Bytow) pilį, esančią dabartinėje Lenkijoje. Ji yra nuo Marienburgo į vakarus", – apie maršruto sudarymo schemą kalbėjo pilių tyrinėtojas.
Ekspedicijos dalyvis architektas ir M.K.Čiurlionio nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Linkus mano, kad mūsų pilis gali būti panaši į Mozūrijos pilis, nes jie XIII–XIV a. buvo susigiminiavę, bendravo su mūsų kunigaikščiais. Dar viena ekspedicijos kryptis – Livonijos pilys, nes jose buvo pastebėta vizualių panašumų. Taip susidėliojo visos ekspedicijos kryptys: į dabar Lenkijai priklausančias kryžiuočių žemes, aplankant Mozūrijos pilis, į Latviją ir į Lietuvos pilis – Vilnių ir Trakus, kurios statytos panašiu metu.
V.Rakutis prisipažįsta, kad į tokias ekspedicijas jie leidosi neturėdami patirties. Buvo sunku planuoti laiką, kai nežinai, ką rasi. Štai Bitovo pilyje nebuvo reikalingo specialisto, bet ekspedicijos nariams buvo leista pasižvalgyti bibliotekoje ir ten jie pasisėmė daug vertingos informacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vienoje Šilainių gatvėje uždaromas eismas: tvarkys nuslinkusį šlaitą1
Kauno miesto savivaldybė praneša apie eismo ribojimus Šilainiuose. Savaitę vienoje vietoje bus tvarkomas nuslinkęs šlaitas, todėl važiuoti pro čia nebus galima. ...
-
V. Makūnas: Lapių sąvartynas turi nekelti grėsmės gyventojams3
Reaguodama į šiais metais Lapių sąvartyne kilusius gaisrus, Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą (RATC), prašydama imtis priemonių, kurios užtikrintų saugų sąvartyno eksploatavimą ir nekeltų gr...
-
Užliedžiuose atidaryti grupinio gyvenimo namai: įsikūrė dešimt intelekto negalią turinčių asmenų3
Kauno rajono savivaldybė praneša, kad trečiadienį Užliedžiuose atidaryti grupinio gyvenimo namai, kuriuose įsikūrė dešimt intelekto negalią turinčių asmenų. ...
-
VRK patenkino „Nemuno aušros“ prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Panemunės apygardoje2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio vakarą vykusio posėdžio metu nusprendė patenkinti „Nemuno aušros“ kandidato Edgaro Gudyno prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Kauno Panemunės vienmandatėje apygardoje. ...
-
„Nemuno aušra“ nenuleidžia rankų: po prašymo pateko į kuriozišką situaciją19
Ketvirtadienio vakarą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nagrinės partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Kauno Panemunės vienmandatėje rinkimų apygardoje. ...
-
Inspektoriai net žagtelėjo: darželinukams – pasibaigusio galiojimo maistas, virtuvė aplipusi musėmis33
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tyrimą Kaišiadorių rajono mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ Žiežmarių skyriuje „Varpelis“, tikrindama gautus pranešimus dėl vaikų maitinimo pažeidim...
-
Startavo Rotušės aikštės rekonstrukcija: kantrybės prireiks, bet viską atpirks rezultatas22
Atnaujintas rotušės pastatas ir jo link vedanti sutvarkyta Vilniaus gatvė – ne paskutiniai gražėjančio Kauno senamiesčio štrichai. Pasibaigus lauko kavinių sezonui, startuoja darbai ir pačioje Rotušės aikštėje, kur i...
-
Kepenų transplantacijos Kauno klinikose: gyvenimo dovana sunkiai sergantiems pacientams1
Kauno klinikose per 24 metus atlikta apie 150 kepenų transplantacijos operacijų. Tai – viena sudėtingiausių procedūrų tiek pilvo chirurgijoje, tiek transplantologijoje. Per šį laiką pasiektos reikšmingos medicininės pažangos dėka...
-
Sulaukė nemalonios staigmenos rinkimų apylinkėje: kažkoks absurdas34
Šilainiuose gyvenantys rinkėjai sulaukė nemalonios staigmenos. Nuėjus balsuoti paaiškėjo, kad žmonos gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone ir ji negali atlikti pilietinės pareigos. ...
-
Kauno LEZ plėtra stringa biurokratijos labirintuose20
Prieš metus Seimas pritarė Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) plėtrai. Tačiau iki šiol nepaskirti sklypai, o esamoje teritorijoje liko vos vienas stambus. ...