- Povilas Gadliauskas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, archeologas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
Kauno mieste ir rajone gausu įvairių archeologinių paminklų. Daugiausia jų yra prie Nemuno ir Neries. Vienas turtingesnių archeologinių objektų Kauno rajone – Kulautuvos kapinynas, kuriame šį rudenį vyko tyrinėjimai.
Įvairių archeologinių tyrimų, atliekamų tiek Kauno mieste, tiek rajone, radinius ir informaciją kaupia Kauno miesto muziejus. Siekdamas daugiau sužinoti apie tai, ką pavyko aptikti vykdomų tyrinėjimų metu, muziejininkas, archeologas Povilas Gadliauskas apsilankė šiame objekte ir pakalbino archeologą Mantą Daubarą.
– Koks šio objekto amžius?
– Remiantis mano tyrimų informacija, galima teigti, kad šis kapinynas yra ankstyvojo valstybinio laikotarpio, XIII–XIV a. sandūros, tačiau jame aptinkama ir kiek vėlyvesnių, XVI a., palaidojimų. Tirdami kapinyną aptikome ir gerokai ankstyvesnių, mezolito laikotarpio, artefaktų.
– Ką pavyko aptikti šių tyrimų metu?
– Vienas radinių – keletas XVIII a. ūkinių duobių, neužterštų vėlyvesnių laikotarpių archeologine medžiaga. Tai leidžia tiksliai datuoti rastą keramiką, kuri daugeliu kitų atvejų būtų datuojama daug platesniu laikotarpiu. Patys įdomiausi, be abejo, degintiniai kapai, kurie tyrėjams visada kelia tuos pačius klausimus – ar tai buvo individualūs, ar grupiniai palaidojimai. Tyrimai dar nebaigti ir turime tik tarpinius duomenis, kuriais remdamiesi galime teigti, kad surastas vienas individualus degintinis kapas, o greta jo – dvi didelės duobės, kuriose greičiausiai palaidota bent keletas individų, tačiau tiksliau į šiuos klausimus atsakyti bus galima po antropologinių tyrimų. Jei pasitvirtintų spėjimai ir paaiškėtų, kad tai grupinis palaidojimas, galima būtų teigti, jog tokia buvo to laikotarpio laidojimo papročių tendencija.
– Galbūt galėtum papasakoti apie palaikų deginimo paprotį?
Visas Nemuno senasis slėnis yra prieledyninės upės dugnas, kuriame susiformavo smėlingi, gerai besidrenuojantys dirvožemiai, greta didelė upė – pastovus maisto ir vandens šaltinis.
– Deginimo papročius tyrinėjo archeologas Gediminas Petrauskas savo daktaro disertacijoje. Seniausi degintiniai palaidojimai Lietuvos teritorijoje datuojami vėlyvuoju geležies amžiumi. Laikui bėgant, deginimo paprotį keitė inhumacinis, kartais kartu randami ir degintiniai, ir griautiniai palaidojimai. Įdomu tai, kad netoli nuo dabar tiriamos vietos archeologė Kristina Rickevičiūtė, 1990–1991 m. vykdydama archeologinius tyrimus, aptiko griautinių palaidojimų, datuojamų romėniškuoju ir tautų kraustymosi periodais.
– Kokių radinių pavyko aptikti tyrimų metu? Galbūt galėtum apie juos trumpai papasakoti?
– Dauguma radinių iš palaidojimų tradiciniai. Daugiausia tai įvairūs žalvariniai papuošalai ir jų fragmentai. Kulautuvos kapinynas pasižymi turtingomis įkapėmis. Pirmasis šį objektą aptiko archeologas Eugenijus Ivanauskas, tuo metu daugelio dėmesį patraukė tyrimų metu rasti net penki sidabro lobiai. Jie nebuvo tokie, kokius turbūt daugelis įsivaizduoja. Tai buvo santykinai nedideliame plote surasti sidabriniai dirbiniai. Šiandien tiriamuose palaidojimuose mums taip pat pavyko aptikti sidabrinių papuošalų ir jų fragmentų – tipologiškai jie atitinka papuošalus, rastus ankstesnių tyrimų metu. Daugiausia tai pasaginių segių zoomorfiniai galai, žiedų ir apyrankių fragmentai bei viena sveika, tačiau perdegusi sidabrinė segė. Pavyko aptikti ir keletą mezolito laikotarpiu datuojamų skelčių, tačiau su kapinynu jos neturi nieko bendra. Galima drąsiai teigti, kad šioje vietovėje žmonės gyveno ir mezolito laikotarpiu, tai patvirtina ir ankstesnių tyrimų metu surinkta informacija.
Manto Daubaro nuotr.
– Ar kažkuo ypatinga vietovė, kurioje įrengtas šis kapinynas?
– Visas Nemuno senasis slėnis yra prieledyninės upės dugnas, kuriame susiformavo smėlingi, gerai besidrenuojantys dirvožemiai, greta didelė upė – nuolatinis maisto ir vandens šaltinis. Šiandien visas reljefas aplink atrodo daug lėkštesnis, nei buvo anksčiau. Tyrinėjant šios vietovės LiDAR žemėlapį, aiškiai matyti vandens suneštos senvagių salpos. Vykdant ankstesnius tyrimus, paaiškėjo, kad aplinkinis reljefas yra smarkiai pakitęs. Tuo metu, kai mūsų tiriamas kapinynas buvo naudojamas, t.y. XIII–XVI a., jis turėjo būti daug labiau išreikštas reljefe, nei yra dabar, – buvo įrengtas ant ganėtinai aukštos, išsiskiriančios kalvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūtis dalį Kauno pavertė Venecija: nuplautas tilto šlaitas, Šilainiuose išstumti šulinių dangčiai12
Kai kurie šilainiškiai, sprendžiant iš portalą kauno.diena.lt pasiekusių vaizdo įrašų ir nuotraukų, vakar nuėję miegoti Kaune, šiandien ryte pabudo Venecijoje. ...
-
Savivaldybė pasirūpins ir daugiabučiais8
Kauno politikai patvirtino Miesto įvaizdžiui svarbių pastatų programą, kuria prisidės prie nepaveldinių pastatų tvarkymo. Artimiausiame tarybos posėdyje pirmiesiems bus skirta parama. ...
-
Audra Kauno regione: kam kliuvo labiausiai?
Ketvirtadienį pro šalį praslinko audra, po savęs palikdama ženklių pėdsakų. Gamtos stichija neaplenkė ir Kauno regiono, tad gelbėtojams dešimtimis kartų teko važiuoti šalinti nuvirtusių medžių. ...
-
Karvedys su batuta rankoje: muzika sušvelnina žmonių širdis1
Jaunasis muzikas Domininkas Ramašauskas žino: jei nesuras kelio – pats jį nuties ir mosuodamas batuta eis ten, kur veda širdis. „Muzika sušvelnina žmonių širdis“, – įsitikinęs jis. ...
-
Kauno rotušė atgyja: pačioje miesto širdyje – spalvingas ir skambus vakaras6
Po rekonstrukcijos Kauno rotušė atvėrė duris lankytojams. Ketvirtadienio vakarą kauniečiai ir miesto svečiai galėjo sudalyvauti oficialiame Kauno rotušės atidaryme. ...
-
Audra talžė Kėdainius: medžiai virto ir ant automobilių, ir ant pastatų1
Ketvirtadienio vakarą dalį Lietuvos talžiusi audra neaplenkė ir Kėdainių. Stiprus vėjas vertė medžius, o šie virto ir ant pastatų, ir ant automobilių. ...
-
Audra siautėjo: Petrašiūnuose nuvirtęs medis pakėlė automobilį18
Ketvirtadienio popietę Lietuvą užklupusi audra jau pridarė žalos. Kaune, netoli daugiabučio, nuvirtęs medis pakėlė automobilį. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: Linksmadvaris ir nuostabūs jo medinukai5
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Sustiprinta ilgametė miestų partnerystė: Kaunas susigiminiavo su Italijos miestu Breša13
Dešimtmečius skaičiuojanti Kauno draugystė su Brešos miestu Šiaurės Italijoje oficialiai sutvirtinta abiejų miestų merų parašais. Susigiminiavimo sutartimi įsipareigota toliau bendradarbiauti sporto, švietimo, kultūr...
-
Pasidairykite: Kauno rotušė atsinaujino! (vaizdo įrašas)30
Kauno puošmena, baltąja gulbe tituluojama Rotušė po beveik dvejus metus trukusių darbų atsinaujino, tad dabar ji tapo prieinama kiekvienam. Ketvirtadienį vakare įvyks ir oficialus Rotušės atidarymas. ...