Tai teigiama vyskupo Rimanto Norvilos trečiadienį pasirašytame dokumente, kuriuo kreipiamasi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir kitus komiteto narius.

„Maloniai ir pagarbiai prašytume šį klausimą spręsti ne emociniais, bet profesionaliais argumentais“, – rašome kreipimesi.

„Vyskupijos pozicija yra tokia: iš mūsų pusės derinant projektą buvo vienas reikalavimas – kad bažnyčios senojo šventoriaus ribose būtų išsaugota žalia danga, į tai atsižvelgta, šventorius ir dar platesnė teritorija uždengta nauja, kokybiška velėna“, – teigiama dokumente.

Jame taip pat teigiama, kad vyskupijos manymu, ne per daug toli nuo bažnyčios būtina sukurti įvairiems renginiams tinkamą erdvę.

„Manome, jog kažkurioje erdvėje ne per daug toli bažnyčios yra būtina sausa, švari danga koncertams, renginiams, įvairiai kultūrinei veiklai, tam puikiai pasitarnautų jau suprojektuota ir baigiama įrengti betoninė danga, kuri, manoma, būtų geriau nei grįsta trinkelėmis, analogiškas pavyzdys yra Šiluvos šventovės aikštė“, – teigia Vilkaviškio vyskupija.

Žalios erdvės bažnyčios aplinkoje tikrai labai daug ir išbetonuotas plotas proporcingai lyginant su visos Nemuno lankos žaliu plotu yra labai mažas.

„Jei kažkada būtų galimybės, šį plotą būtų galima padengti akmenine danga“, – priduriama dokumente.

Jame taip pat rašoma, kad žalios erdvės aplink bažnyčią pakankama, todėl vyskupija siūlo užbaigti jau pradėtą projektą, kuriuo šalia bažnyčios klojama betoninė aikštelė.

„Žalios erdvės bažnyčios aplinkoje tikrai labai daug ir išbetonuotas plotas proporcingai lyginant su visos Nemuno lankos žaliu plotu yra labai mažas, todėl siūlytume užbaigti įgyvendinti jau pradėtą projektą“, – rašoma kreipimesi.

Vilkaviškio vyskupija taip pat prašo nepriešinti vietinių žmonių ir visuomenės bei nepriimti skubotų, nepasvertų, nepakankamai argumentuotų sprendimų.

„Labai norėtume, kad ši ypatinga Lietuvoje religinė ir istorinė erdvė pasitarnautų ir įvairiems kultūriniams, edukaciniams bei socialiniams projektams, derantiems su šios vietos unikalumu“, – teigia vyskupija.

Zapyškio bažnyčios parapija priklauso Vilkaviškio vyskupijos Aleksoto dekanatui.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis sklido šalia unikalios gotikinės bažnyčios esančios erdvės renovacijos nuotraukos.

Jose matyti, kaip dalyje teritorijos, kurioje anksčiau žaliavo žolė, nulieta betono aikštelė. Tuo socialiniuose tinkluose piktinosi kai kurie architektai, gamtosaugininkai ir politikai.

Kilusią situaciją šią savaitę svarstė Seimo Kultūros komitetas. Sprendimą išlieti betoną „agresyviu“ apibūdino ir komiteto posėdyje buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Bažnyčios aplinkos tvarkymo projektą finansuoja Žemės ūkio ministerija ir savivaldybė. Šio projekto vertė siekia 850 tūkst. eurų, iš kurių 200 tūkst. skyrė ministerija, likusią dalį – savivaldybė.

Ji ir projekto autorius, architektas Gintaras Prikockis teigia, kad sąmyšis visuomenėje kilo per anksti, nes projektas dar nėra baigtas, taip pat sprendimą išlieti betoną architektas argumentuoja noru pagal istorinius duomenis atkurti senąją turgavietę.

XVI amžiuje statyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas reikšmingiausių gotikinės architektūros paminklų Lietuvoje. Ši bažnyčia saugoma valstybės.

Taip pat saugoma ir daugiau nei septynių hektarų erdvė aplink bažnyčią – Zapyškio senojo miesto vieta.