- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalyse aplink Baltijos jūrą didėja susidomėjimas vėjo jėgainių parkų statyba.
Baltijos šalių planai
Planus apie vėjo jėgainių parkų statybas yra paskelbusios vos ne visos Baltijos jūros šalys. Remiantis pramonės atstovų skaičiavimais, iki 2030 m. Baltijos jūroje bus sukurta nuo 9 iki 14 gigavatų (GW) vėjo energetikos pajėgumų. Galima palyginti: vienos atominės elektrinės galingumas yra 1,5–2,5 GW.
Šiuo metu Baltijos jūroje per 1 GW pajėgumą turinti Vokietija iki 2030 m. nori jį padidinti iki 3 GW. Danija planuoja investuoti į 2 GW naujus vėjo jėgainių pajėgumus aplink Bornholmą. Švedija skaičiuoja, kad jos pajėgumas padidės 0,5 GW, o Suomija išplės vieną iš parkų, kuris pasieks iki 0,5 GW pajėgumą.
Latvija ir Estija, planuojančios iki 2030 m. Rygos įlankoje pastatyti 1 GW galios vėjo jėgainių parką.
Panašių planų turi ir Lietuva, numatanti iki 2030 m. pastatyti 0,7 GW galios vėjo jėgainių parką jūroje tarp Palangos ir Būtingės. Iš šio parko jungtis būtų ties Būtinge, o skirstymo stotis ties Darbėnais. Čia ateitų ir jūra suplanuota tiesti elektros linija iš Lenkijos.
Schema: elektros linijų ir vėjo jėgainių išdėstymo Lietuvos pakrantėje planas. (biznesalert.pl)
Didelės lenkų ambicijos
Bene ambicingiausių vėjo jėgainių statybos planų Baltijos jūroje ir prie jos esančiose įlankose turi Lenkija.
Ji šiuo metu neturi jokių vėjo jėgainių jūroje, tačiau šios šalies energetikos strategija numato plėtoti vėjo energetiką jūroje. Iki 2030 m. Lenkija nori įrengti mažiausiai 11 GW galios vėjo jėgainių parkus keliose vietose jūroje ir Gdansko įlankoje. Iki 2050 m. pagal jos planus numatoma išplėtoti vėjo jėgainių galią jūroje iki 28 GW. Įgyvendinusi šį planą, dabar apie 40 GW elektros energijos per metus suvartojanti Lenkija, iš jūros vėjo jėgainių planuoja pasigaminti iki 60 proc. reikalingos elektros energijos.
Lenkija yra išsikėlusi ambicingą tikslą, kad ateityje 30 proc. visų Baltijos jūros regiono vėjo jėgainių turi priklausyti jai.
Išskirtinis bruožas ir tai, kad Lenkija į vėjo jėgaines rengiasi investuoti daugiausia remdamasi vietinio verslo potencialu. Tarp jų yra įvardijama ir „Orlen“ grupė, kuri Lietuvoje valdo Mažeikių naftos gamyklą.
Atsilieka nuo kitų regionų
Plėtoti vėjo energetiką Baltijos jūroje aplink ją esančias šalis verčia Europos Sąjunga. Pernai lapkritį buvo priimta ES atsinaujinančios energetikos strategija.
ES priklausančios Baltijos šalys šiuo metu naudoja apie 2,2 GW jūroje pagamintos elektros energijos. Iš jų kiek daugiau nei 1 GW turi Vokietija, 0,87 GW – Danija, 0,2 GW – Švedija ir 0,07 GW – Suomija. Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jūroje kol nėra pastatyta nė vienos vėjo jėgainės.
Pagal vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje atsiliekama ne tik nuo Šiaurės jūros regiono, bet ir nuo Airijos jūros. Šiaurės jūroje yra 77 proc., Airijos 13 proc., o Baltijos jūroje vos 10 proc. visų ES šalių šiaurinio regiono jūros vėjo jėgainių pagal galią.
Plėtodamos vėjo energetiką Baltijos jūroje šalys tikisi ir apčiuopiamos ES paramos. Bene svarbiausia yra nutiesti elektros jungties linijas tarp Baltijos jūros šalių. Šiuo metu elektros linijos yra tarp Švedijos ir Suomijos, Estijos ir Suomijos, Švedijos ir Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos. Sausuma elektros linijos jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. Planuojama nutiesti „Harmony Link“ elektros linija Baltijos jūra iš Lenkijos į Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į paplūdimį atvykę poilsiautojai sugalvoja ir kitų veiklų: stato jurtas – ardo kopas
Į paplūdimį atvykę poilsiautojai ne tik maudosi jūroje, bet sugalvoja ir kitų veiklų. Vieni laisvalaikį leidžia žaisdami paplūdimio tinklinį, kiti stato smėlio pilis. Kai kurie ieško veiklos ir kopose, pavyzdžiui, stato į jurtas pana&scar...
-
Rugpjūčio pradžia džiugins orais
Klaipėdiečių kitą savaitę laukia maloni šiluma ir saulėtas dangus. Orai subjurs tik savaitės pabaigoje, kai pūstelės gūsingas vėjas. ...
-
Aštrėjant narkotikų prekybai per Klaipėdos uostą institucijos imsis ribojamųjų priemonių1
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad narkotikų gabenimo per Klaipėda problema paskutinius 4 metus auga, nors į Lietuvą tokios medžiagos dažniausiai patenka sausuma. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, institucijos ...
-
Didžiausias miesto parkas ilgisi šeimininko
Didžiausias miesto parkas, ilgus dešimtmečius turėjęs vieną visiems gerai suprantamą pavadinimą, šiandien įvardijamas net keliais vardais. Lankytojai pastebi, kad parkui trūksta priežiūros, jis vis labiau šiūra ir neatsigina ni...
-
Progresas po beveik penkių mėnesių: skulptūros plokštės – suklijuotos6
Klaipėdos senamiesčio pradžioje esančios Neringos skulptūros granitinės plokštės pagaliau suklijuotos. Nors subyrėjusių plokščių dalys buvo surinktos dar balandį, remonto darbai atlikti beveik po penkių mėnesių – liepos pabai...
-
Paspirtukininkams – naujas stendas8
Siekiant spręsti paspirtukininkų keliamas eismo problemas, Klaipėdoje pradėta nacionalinė kampanija „Riedėk šalmingai“. Ta proga prie kai kurių pėsčiųjų ir dviračių takų bus pakabinti informaciniai stendai su užrašu &bd...
-
Klaipėdiečių akiratyje – atvykėliai: kam tos šiukšliadėžės?22
Į uostamiestį kasmet atvyksta nemažai kitų šalių piliečių. Ne visi jie turistai, daugelis į Klaipėdą atkeliauja mokytis, kai kuriems imponuoja darbo pasiūlymai. Jau pastebima, kad kartais kitataučiai pas mus priimtų elgesio normų nepaiso, ...
-
Kemperiams stovėjimo aikštelėse – ne vieta3
Į Klaipėdą atvykę keliautojai savo kemperius pamėgo įkurdinti tam nepritaikytose automobilių stovėjimo aikštelėse, todėl ruošiamasi statyti draudžiamuosius kelio ženklus. Sprendimas drausti kemperius statyti stovėjimo aikštel...
-
Parke ošia ištroškusiųjų baliai: provokuoja praeivius, trukdo ilsėtis šeimoms12
Į I. Simonaitytės gatvėje esantį parkelį, kur žaidžia vaikai, ilsisi šeimos, tuntais traukia ir alkoholį norintys vartoti asmenys. Nors gyventojai ne kartą kreipėsi į pareigūnus, tačiau čia ir toliau tenka patirti nemalonių situacijų. ...
-
Uostamiestyje pareigūnai vėl surengė reidą1
Pareigūnai jau kelias dienas vykdo reidus, kurių metu tikrina, ar saugiai važiuojama elektriniais paspirtukais, dviračiais ir kitomis mikrojudumo priemonėmis. Vienas pažeidėjas savo kelionę tęsė pėsčiomis. Taip pat skirtingose uostamiesčio vietose...