- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Festivalio „Permainų muzika“ atidarymo koncertu „Degalai. Garsų energija” rugsėjo 17-ąją prasidės Klaipėdos koncertų salės 7-asis koncertinis sezonas.
Švedas sukūrė lietuviui
Kaip teigė festivalio vadovė Loreta Narvilaitė, pirmasis jo projektas publiką stebins tolimais kontrastais: meditatyvią ramybę keis nuolatinis judėjimas, finale prasiveršiantis kaip galingas garsų energijos užtaisas. Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos Mindaugas Piečaitis.
Anot L.Narvilaitės, koncerto programa intriguoja dėl kelių priežasčių.
Susidomėjimą kelia pasaulinės Remigijaus Merkelio ir Miklós Maros kūrinių premjeros. Pastarojo autoriaus, kuris gyvena Švedijoje, Koncertas fortepijonui ir styginiams buvo sukurtas pernai pianisto Daumanto Kirilausko prašymu ir jam dedikuotas. Solisto ir orkestro partijos, sekant klasikine koncerto tradicija, priešpastatomos viena kitai. Jų kontrastą sustiprina ir politonali harmonija. Nuolat vyksta greitų ir lėtų epizodų kaita, leidžiama pasireikšti pianisto virtuoziškumui.
„M.Maros parašė puikų kūrinį. Man jis patinka. Tikiuosi, jis patiks ir jums“, – sakė D.Kirilauskas, koncerte grosiantis solo partiją.
Svinguos kaip džiazas
Naujausiame R.Merkelio kūrinyje vyrauja ramus, meditatyvus charakteris. Kompozitoriaus idėja buvo akustinio lounge – garsinės aplinkos sukūrimas. Tam jis naudoja styginių orkestrą ir įgarsintą fortepijoną, kurio garsų aidas skleidžiasi erdvėje ir kuria ramybės oazę.
Koncerte skambės ir klaipėdietiška Osvaldo Balakausko koncerto elektrinei violončelei ir styginiams „Polimelika“ premjera. Kūrinys buvo sukurtas kaip Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymas ir atliktas Klaipėdos kamerinio orkestro koncertuose Kaune bei Vilniuje. „Polimelikos“ solo partiją atliksiantis šio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus teigė, kad „žiūrint iš akademinių tradicijų, tai yra džiazas“. „Šiame tipiškai balakauskiškame kūrinyje svinguojantis muzikos charakteris valdo nuo pirmo iki paskutinio takto“, – antrino jam L.Narvilaitė.
Amerikiečių kompozitorės Julios Wolfe muzika, pasižyminti energingu ritmu ir skambiais disonansais, priskiriama downtown naujosios muzikos krypčiai. Autorės įkvėpimo šaltiniai – rokas ir minimalizmas. J.Wolfe yra ansamblio „Bang on a Can“ (beje, koncertavusio Vilniuje 1998-aisiais) įkūrėja ir viena iš meno vadovių.
Su nuožmia jėga
Festivalio vadovės teigimu, kompozitorės J.Wolfe ir kino režisieriaus Billo Morrisono multimedijinis projektas „Degalai“ turėtų tapti atidarymo koncerto kulminacija. Kūrinio inspiravo jūrinio miesto garsynas (gerai pažįstamas klaipėdiečiams): nesustojantis mechanizmų dūzgimas, laivų pakrovimo ir iškrovimo garsai, dokų girgždėjimas, sunkvežimiai ir traukiniai. Kompozitorė šią muzikinę drobę išaudė su nuožmia energija.
„Menas atspindi laikmetį, kuriame gyvename, – įsitikinęs su šiuolaikine muzika artimą ryšį turintis dirigentas M.Piečaitis. – Mūsų dabartis yra labai industrializuota, jai būdinga mechanika, beprotiškas, mašinalus judėjimas. Kompozitorė pasirinko ne banguojančią formos dramaturgiją, bet garsų energijos srautą nuo pat pradžios. Tai kūrinys, kurio garsai teka kūnu lyg elektros srovė.“
„Degalai. Garsų energija” – dar viena nauja Klaipėdos kamerinio orkestro programa, parengta su M.Piečaičiu, kuris šįkart turės pasiekti tikslią muzikos ir vaizdo sinchronizaciją diriguodamas ne tik orkestrui, bet ir įspūdingų miesto vaizdų dinamika užburiančiai videoprojekcijai.
Koncertas vyks rugsėjo 17-ąją 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, o 17 val. ten pat antrojo aukšto fojė rengiamas prieškoncertinis susitikimas su festivalio svečiais – kompozitoriais M.Maros, O.Balakausku, R.Merkeliu, jų kūrinių solo partijų atlikėjais D.Kirilausku, M.Bačkumi ir dirigentu M.Piečaičiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...