- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministras Šarūnas Birutis nuogąstauja, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje 2014–2020 metais kultūra vėl gali likti be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos.
Per ketvirtadienį vykusį 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos komisijos posėdį pasiūlytas neadekvačiai mažas Nacionalinės pažangos programos finansavimas kultūrai, teigia Kultūros ministerija.
Komisija atmetė ministerijos siūlymą kultūrai skirti maždaug 9 proc. visos ES finansinės paramos, nutarta palikti nustatytą 4 proc. ribą.
Š.Birutis pabrėžė, kad būsimoji finansinė perspektyva iš tiesų yra paskutinis šansas Lietuvai už ES lėšas sutvarkyti kultūros infrastruktūrą.
„Šis finansinis laikotarpis - 2014-2020 metai - gali būti vienas iš paskutinių, kada Lietuva tokią žymią paramą gauna, todėl jeigu ne dabar, tai niekada nesusitvarkysime“, - penktadienį sakė ministras.
Jo tvirtinimu, minėti 9 proc. arba 2,5 mlrd. litų yra minimali suma, reikalinga kultūros sričiai.
„Tai pakankama suma, kad mes galėtume susitvarkyti infrastruktūrą, paveldą ir pajudėti su kultūros kūrybinėmis industrijomis“, - tvirtino Š.Birutis.
Jis teigė matąs biurokratų inerciją ir kitų institucijų nenorą atsisakyti dalies lėšų.
„Sakoma, buvusi Vyriausybė jau suplanavo, padalijo - taip ir važiuokime. Ne, taip negalime važiuoti. Ypač svarbu pakeisti inerciją, kuri nusistovėjusi, ypač biurokratinę“, - kalbėjo ministras.
Šį klausimą Š.Birutis sakė kelsiąs ir valdančiųjų partijos politinėje taryboje, ir pokalbiuose su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„Kultūrai nebuvo nei pakankamo dėmesio kitų Vyriausybių, nei pakankamo finansavimo, todėl turime tokias kultūros infrastruktūros problemas, kaip Valdovų rūmai, kurie sunkiai baigiami, Klaipėdos muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Jūrų muziejus, kiti muziejai, archyvai, pradėti ir nebaigti objektai. Visiems turbūt aišku, kad iš biudžeto valstybė nesugebės finansuoti ir pabaigti šių projektų“, - tvirtino Kultūros ministerijos vadovas.
Pasak jo, suskaičiuota, kad vien baigti pradėtus kultūros objektus esant tokiam finansavimui reikės 25 metų. Ministras stebėjosi, kad statomi daugiafunkciniai centrai, nors šalia stovi nesutvarkyti dvarai, kiti paveldo objektai, kur minėti centrai galėtų kurtis, jeigu būtų suremontuoti.
Iki šiol Kultūros ministerija neturi teisės administruoti ES struktūrinių fondų lėšų. Pavyzdžiui, ES pinigus paveldo, kultūros objektams - dvarams, bažnyčioms, muziejams ir panašiai - skirsto Ūkio ministerija.
„Atsitiktiniais kąsneliais, be sistemos. Kultūros ministerija pasirengusi tapti tarpine institucija, suderinome su Europos Komisija, įsteigėme padalinį, atlikome visus parengiamuosius darbus ir manome, kad turi atsirasti labai aiški sistema, tvarkant paveldą, nes tai neatsitiktiniai objektai, turi būti aiškūs prioritetai. Tas iki šiol nebuvo daroma. Nors už paveldą atsakinga Kultūros ministerija, finansavimas eidavo per kitur. Kultūros ministerija nedalyvavo tame procese“, - aiškino Š.Birutis.
Tuo metu Latvija, Estija, Lenkija, pasak jo, lėšas atidavė kultūrai ir sėkmingai sprendžia problemas.
„Kuo mes galime būti konkurencingi pasaulyje? Tik mokslu ir kūryba. Ten pati didžiausia pridėtinė vertė. Kol kas mes to visiškai neišnaudojame. Iki 2020 metų mes privalome tai padaryti“, - pabrėžė Š.Birutis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alpių poema šokyje su „Ąžuolynu“
Kiekvienas lapkritis orkestrui Ąžuolynas tarsi gimtadienis, kuris tiek klausytojams, tiek muzikantams įteikia ypatingą dovaną – pažymėtą aukščiausios prabos ženklu, unikaliais, dar niekur neskambėjusiais, kūriniais, kiekvieną kartą a...
-
Nesiseka pažaboti elektroninių knygų piratų: leidėjai patiria milijoninę žalą1
Lietuvoje daugėja knygų piratavimo atvejų. Įvairiose platformose knygos platinamos tūkstantinėmis kopijomis, o leidėjai dėl to praranda milijonines sumas. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 4–10 d.
Lapkričio 4 d. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 10 val. – edukacija „Taupyklės vaikams: rudens kompozicijų kūrimas ant taupyklių“. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęs...
-
Kultūrologas T. Riklius: Jei galėčiau rinktis, kuo būti – būčiau Romos rūmų rašytoju
Sutikite, kad įpusėjęs ruduo atsineša šilto buvimo savo urve (namuose) poreikį. Žymiai labiau norisi atsiversti knygą, nusikelti mintimis į visai kitą tikrovę. Ruduo šiam veiksmui – idealus, ir būtent tokiu metu sostinėje ...
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl menininkės B. Žilytės-Steponavičienės mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei. ...
-
Mirė knygų iliustratorė B. Žilytė-Steponavičienė1
Eidama 95-uosius, sekmadienį mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė. ...
-
Prekinis ženklas „Hello Kitty“ švenčia 50-metį
Japonijoje sukurtas prekinis ženklas „Hello Kitty“, tapęs pasauliniu žavumo simboliu, penktadienį mini savo įkūrimo 50-ąsias metines. ...
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
Žvilgsnis į Kauno pramonės kaitą3
Kauno miesto muziejus pristato trečiąjį leidinį, skirtą fotografo, projektuotojo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) darbams. Albumas „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: industrinis miestas“ atskleidžia įvairių Kauno p...
-
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Buvusi Vilkijos (Kauno rajonas) klebonija – išskirtinė. Čia 1862–1863 m. gyveno kunigas, etnografas, tautosakininkas leksikografas Antanas Juška (1819–1880). ...