- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tautinis kostiumas – tai galimybė prisiliesti prie lietuviškų šaknų, – pastebi politikas, ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio "Nemunas" narys Sigitas Šliažas. Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.
Šalies vadovų pavyzdys
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai kostiumai pasižymi savais ypatumais: "Prieš šešerius metus nusprendęs įsigyti nuosavą tautinį kostiumą, ilgai galvojau, kokio regiono drabužį pasirinkti. Mano tėvai kilę iš Žemaitijos, todėl žemaitiškas tautinis kostiumas man buvo artimiausias – turiu visą komplektą su sermėga."
"Vis dėlto per šias šventes tautiniais kostiumais paprastai puošiasi folkloro, tautinio meno ansamblių kolektyvai. Labai retas atvejis, jeigu tautiniais drabužiais apsirengia eiliniai piliečiai", – apgailestauja S.Šliažas, išskirdamas sektiną Prezidentės Dalios Grybauskaitės pavyzdį įvairių valstybinių švenčių metu pasipuošti tautiniu kostiumu.
Lietuvos ir kitų šalių vadovų pavyzdys – iš tiesų užkrečiantis, vis dėlto pašnekovas tikisi, kad 2017-uosius paskelbus Tautinio kostiumo metais, tai paskatins daugiau Lietuvos žmonių įsigyti tautinį kostiumą ir pakeis visuomenės požiūrį: "Norėčiau pabrėžti, kad tai turėtų būti laisvas apsisprendimas, priklausantis tik nuo paties žmogaus."
Edukacinės priemonės
S.Šliažo nuomone, paskatinti visuomenę labiau domėtis tautiniu kostiumu, lietuviškomis tradicijomis, paveldu, galima per edukacines priemones, viešus renginius, žaidimus, tautinius šokius, dainas, padedančias atskleisti ir tautinio drabužio grožį.
"Mokykloje per istorijos, pilietiškumo pagrindų pamokas, neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu taip pat galėtų būti skiriamas didesnis dėmesys vaikams supažindinti su tautiniu paveldu, – įsitikinęs politikas. – Per gerąją patirtį, geruosius pavyzdžius tikrai galima išsaugoti lietuvišką palikimą ir perduoti jį ateities kartoms."
Didžiavimasis savo šaknimis, lietuvybe, tautinio kostiumo branginimas turi "ateiti" iš šeimos, lietuviško palikimo puoselėtojų senelių, galinčių pasidalyti prisiminimais, istorija.
"Lietuviai kaip ir latviai, estai, skandinavai iš tiesų didžiuojasi savo tautiniais drabužiais, todėl tikiu, kad Tautinio kostiumo metais galime dar labiau sustiprinti šį pasididžiavimą ir kartu savo tautinę tapatybę", – teigė S.Šliažas.
Per gerąją patirtį, geruosius pavyzdžius tikrai galima išsaugoti lietuvišką palikimą ir perduoti jį ateities kartoms.
Drabužio išskirtinumas
KTU tautinio meno ansambliui "Nemunas" šiuo metu pirmininkaujantis Šarūnas Ščerbakovas sako, kad pirmą kartą su tautiniu kostiumu susipažino Marijampolės Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblyje "Klevelis".
"Tačiau išpuoselėtą, tvarkingą ir labiau scenai pritaikytą tautinį kostiumą apsivilkau būtent ansamblyje "Nemunas", – teigė vaikinas.
Paklaustas, ar tautinis kostiumas turi vieną patį svarbiausią atributą, Š.Ščerbakovas susimąstė: "Ar tai būtų žemaičių klumpės, ar margaspalvės skaros, ar išskirtiniai aukštaičių moterų nuometai, tamsių spalvų Klaipėdos krašto kostiumo akcentai, suvalkiečių prijuostės, stebinančios savo margumu ir raštų gausa, ar languoti dzūkų kostiumai ir siuvinėtos prijuostės – visi drabužiai sudaro vieną, išskirtinę ir be galo sielai artimą tautinio kostiumo visumą."
O kur dar juostos, apavas, vyriškos skrybėlės ar sermėgos, karūnos, gintariniai karoliai ar vasarą merginų galvas puošiantys įvairiaspalviai gėlių vainikai. Pasak Š.Ščerbakovo, išskirti vieną, svarbiausią, atributą būtų neteisinga.
"Palyginčiau tai su Lietuvos etnografiniais regionais – Suvalkija, Dzūkija, Žemaitija, Aukštaitija ir Mažąja Lietuva – visi regionai saviti, įdomūs, svarbūs ir be galo reikalingi", – neabejoja pašnekovas.
Būtina sudominti jaunimą
Š.Ščerbakovo įsitikinimu, "Nemunas" lietuviškas tradicijas puoselėja koncertuose pirmiausia atlikdamas liaudies muziką, šokius ir dainas. Kiekvienas, atėjęs į "Nemuną", taip pat turi galimybę pažinti iš kartos į kartą perduodamus senuosius papročius, tapti šalies gyvosios istorijos dalimi.
"Svarbu ir tai, kad liaudies dainos skamba ne tik scenoje – bene kiekviena šventė ar ansamblio narių jaukus pasisėdėjimas prie laužo baigiasi darniais liaudies dainų akordais", – kalbėjo Š.Ščerbakovas.
"Nemuno" pirmininko nuomone, tautinis kostiumas formuoja viso ansamblio įvaizdį visuomenėje: "Bene pirmas dalykas, kurį išmoksta naujieji nariai, – meilė ir pagarba tautiniam kostiumui. Apsivilkęs jį supranti, koks atsakingas tampa tavo vaidmuo visuomenėje, todėl privalai pasitempti ir išdidžiai dėvėti tautinį drabužį."
Š.Ščerbakovas tautinį kostiumą vertina kaip unikalų kultūrinį palikimą, istorinį Lietuvos paveldą. "Reikia ieškoti naujų būdų, kaip jaunajai kartai sumaniai atskleisti ne tik kostiumo grožį, bet ir jo evoliuciją, istoriją, vaidmenį kasdieniame žmogaus gyvenime", – teigia vaikinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos ambasadoje Paryžiuje – išskirtinė paroda minint lietuvių olimpinio debiuto šimtmetį3
Lygiai prieš 100 metų Paryžiuje Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto. Simboliška, kad po lygiai šimtmečio Prancūzijos sostinėje vėl vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Kol miestas jau alsuoja olimpinių žaidynių ritmu, Lietuvo...
-
Mirė garsus vokiečių kompozitorius W. Rihmas
Wolfgangas Rihmas, vienas įtakingiausių pokario kartos vokiečių kompozitorių, mirė penktadienį, sulaukęs 72 metų, pranešė jo žmona. ...
-
Rašytoja S. Poisson: man nėra savaime suprantamų dalykų
„Vertinu literatūrą, kuri apnuogina, prisikasa iki šaknies, prapjauna skaudamą pūlinį“, – sako rašytoja Sara Poisson. Nepatogių temų autore vadinama kūrėja išleido naujausią savo romaną „Šito gyven...
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai4
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva1
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...
-
Vietos pasaulyje paieškos pagal „Abudu“
Šakiuose susibūrusi grupė „Abudu“ kuria ir persikėlusi į Vilnių. Sostinėje grupė jau išleido ir pristatė du albumus – „Akys žvyro pilnos“ (2017 m.) ir „Gaisras“ (2020 m.). Dabar grupę sudaro pen...
-
Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje konkursą laimėjo premjerės patarėja2
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Švedijoje, vykdant funkcijas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo premjerės patarėja Gabrielė Žaidytė. ...
-
„Kolizijos“: šiuolaikinio meno ir mokslo akistata
Gegužę Neapolio fizikos muziejuje (it. – Museo di Fisica) buvo atidaryta trijų lietuvių menininkių – Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės – paroda „Kolizijos“, veiksianti iki birželio 30 d. Joje atsispi...
-
Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį
Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų. ...