- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga (ES) šalys privalo turėti teisinę bazę, kaip kovoti su instrumentalizuota migracija, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Granadoje neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje penktadienį dalyvausiantis Lietuvos prezidentas teigė kelsiąs šį klausimą.
„Diskusija yra nelengva, Lietuva visada buvo vadinamojo solidarumo šalininkė. Mes tikrai suprantame, kad migracija šiandien yra reiškinys, kuris yra apėmęs ir įgijęs gana platų mastą“, – prieš posėdį LRT sakė Gitanas Nausėda, jo komentaro įrašą išplatino Prezidentūra.
„Matome, kad tos migracijos priežastys iki šiol nėra pašalintos, štai kodėl mes už tai, kad didintume savo misiją solidarumo prasme, bet mes savo ruožu reikalaujame ir tam tikrų sprendimų, kurie būtų nukreipti į instrumentalizuotos migracijos politiką“, – kalbėjo prezidentas.
„Deja, šiandien dar negaliu pasakyti, kad yra sukurta speciali teisinė bazė būtent šiai migracijos rūšiai. O tokią patiriame ne tik mes, bet ir Lenkija, pastaruoju metu ypač Latvija“, – teigė jis.
Lietuvos prezidentas tvirtino šį klausimą kelsiąs per susitikimą.
Be kitų klausimų ES lyderiai penktadienį planuoja aptarti Bendrijos migracijos ir prieglobsčio politiką.
„Tikrai nesiimsiu prognozuoti, kokia bus migracijos išvadų dalis šiandien. Mano patirtis rodo, kad kartais atrodo viskas sunkiai įmanoma, bet paskutinę minutę pavyksta susitarti. Pažiūrėsime, ar pavyks padaryti šį kartą“, – teigė G. Nausėda.
„Tikrai svarbu turėti metmenis, gaires, kaip kovoti su migracija, nes ES sienų kontrolė yra tam tikras Europos suvereniteto klausimas“, – pabrėžė jis.
Lietuva ir kai kurios kitos ES valstybės siekia, kad Šengeno sienų kodekse būtų įtvirtinta migracijos instrumentalizavimo sąvoka, įdėtos nuorodos į visų tipų stacionariąją ir mobilią sienų apsaugos infrastruktūrą, bendrus minimalius sienų stebėjimo standartus, numatyta galimybė su migracijos instrumentalizavimu susidūrusioms valstybėms narėms imtis atitinkamų nacionalinių priemonių.
Tačiau šių metų rugsėjį Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo už siūlymą iš projekto išbraukti visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi Lietuvos atstovus Europos Parlamente, kviesdama palaikyti Lietuvos poziciją dėl migracijos instrumentalizavimo įtvirtinimo bendrijos teisėje.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Nuo 2021 metų rugpjūčio 3-iosios, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso neįleista daugiau kaip 21 tūkstantis. Dalis užsieniečių ne kartą bandė nelegaliai pereiti valstybės sieną.
Lietuvos pareigūnai dėl migracijos krizės kaltina Baltarusiją ir teigia, kad šios šalies pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Teisių gynimo organizacijos yra išsakiusios kritiką Lietuvos ir kaimyninių šalių sprendimui apgręžti migrantus pasienyje, tačiau Lietuvos institucijos teigia, kad tokia praktika būtina norint apsiginti nuo, kaip teigia, migrantų instrumentalizavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Uspaskich sugrįžimą į partiją sieja ir su asmeniniais interesais4
Nors į Darbo partiją sugrįžęs Viktoras Uspaskich dar neatskleidžia, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose, parlamento koridoriuose jau kalbama, kad kadenciją baigiantis europarlamentaras sieks mandato Seime. Svarstoma, jog dėl Seimo nario posto...
-
L. Kasčiūnas: aš turiu pakartoti savo „atkaltą“ mantrą7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako neatmetantis galimybės varžytis dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto. ...
-
D. Grybauskaitė apie Lietuvos kandidatūrą į EK: vėluojame, geriausi postai jau išdalinti35
Šalyje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva primti sprendimus jau pavėlavo, mat geriausi postai jau išdalinti. ...
-
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą
Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. ...
-
G. Nausėda: Estijos premjerės tapimas ES užsienio politikos įgaliotine – visų mūsų sėkmė7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas Estijos premjerę Kala Kallas skirti naująja Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotine leis ne tik atstovauti „baltiškąjį naratyvą“ dėl karo Ukrainoje, bet ir ieškoti...
-
G. Landsbergis: V. Putinas nusprendė hospitalizuoti dar vieną politinį kalinį8
Pasirodžius informacijai, kad Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė „hospitalizuoti dar vieną ...
-
Apie Europos politikų paramą G. Landsbergio kandidatūrai į EK: labai miela10
Lietuvoje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), Prezidentūra nesureikšmina užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui reiškiamos Europos politikų paramos. Pasak šalies vadovo vyri...
-
V. Bakas: tai būtų lyg kova su vėjo malūnais3
Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos narių skundą, šiai komisijai vadovavęs Vytautas Bakas neketina pakartotinai skųsti Se...
-
G. Nausėda: kiekvienas turime pareigą prisidėti kuriant stipresnę Lietuvą12
Lietuvoje minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia kiekvieno Lietuvos piliečio pareigą puoselėti valstybingumą, išlikti vieningiems geopolitinių iššūkių akivaizdoje. ...
-
Valstybės apdovanojimai – užsienio pareigūnams, Dainų šventės kūrėjams3
Šeštadienį Valstybės dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 80 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. ...