Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad šioje situacijoje ES nepatvirtinus europinių sankcijų Lietuvai logiškiausias žingsnis būtų inicijuoti regionines sankcijas.

„Aš nežinau, kiek tai būtų teisėta Europos teisės požiūriu, tačiau aš manau, kad Lietuva gali imtis šių dalykų, bet aš siūlyčiau užsienio reikalų ministrui imtis kito dalyko. Suprantu, kad Europos mechanizmai sukasi lėtai, inertiškai, su meile Rusijai, su pragmatizmu, tai galėtų Lietuva inicijuoti regionines sankcijas, regiono valstybių masteliu sankcijų įvedimą“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Parlamentaras mano, kad visų pirma Lietuva regionines sankcijas Rusijos pareigūnams galėtų derinti su Latvija, Estija bei galbūt Lenkija.

„Mano siūlymas neapsiriboti Lietuvos iniciatyva, o derinti su aplinkinių valstybių, kurios labai glaudžius santykius turi. Nes, priešingu atveju, Lietuva liktų viena be regioninio palaikymo. Lietuvai apskritai užsienio politikoje vis labiau trūksta regioninių iniciatyvų, tai čia būtų gera proga“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė pabrėžė, kad geriausia būtų, jei ES pavyktų susiderėti dėl europinių sankcijų dėl A. Navalno įkalinimo, tačiau, pasak jos, šiai iniciatyvai nepavykus nacionalinės sankcijos taip pat būtų svarstytinas variantas.

„Šiuo atveju turbūt reikėtų išnaudoti visas mūsų turimas priemones ir sankcijos yra aiškiausiai ir tvirčiausiai parodančios Lietuvos poziciją. Tai, aišku, būtų gerai, kad sankcijos būtų Europos Sąjungos mastu, bet nacionalinės sankcijos irgi galėtų būti svarstytinas variantas“, – sakė I. Pakarklytė.

Europos mechanizmai sukasi lėtai, inertiškai, su meile Rusijai, su pragmatizmu, tai galėtų Lietuva inicijuoti regionines sankcijas, regiono valstybių masteliu sankcijų įvedimą.

„Nes tiesiog mes negalime toleruoti tokių diktatoriškų režimų ir turime realių veiksmų imtis. Sankcijos būtent tai ir būtų“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė akcentavo, kad dėl nacionalinių sankcijų įvedimo reiktų platesnės diskusijos. Visgi parlamentarė abejojo, kiek nacionalinės sankcijos galėtų būti efektyvios ir pabrėžė, kad pagrindinis Lietuvos tikslas turėtų būti europinių ar bent regioninių sankcijų įvedimas.

„Man atrodo, kad čia reikia vis dėlto platesnės diskusijos, bet, be abejo, geriau, kai Lietuvos pozicija būna vieninga“,– teigė R. Tamašunienė.

„Be abejo, aptarsime pasiūlymus, bet galbūt viskas išsispręs kitu būdu ir vis dėlto, mano vertinimu, svarbiau, kai yra kalbama visos Europos Sąjungos vardu ir formuojama bendra Europos Sąjungos valstybių ar bent jau regiono pozicija. Tai stebėsime, kaip vystysis politiniai įvykiai“, – sakė R. Tamašunienė, atkreipdama dėmesį, kad kol kas Mišrioje Seimo narių grupėje šis klausimas dar nebuvo aptartas.

„Aš galvoju, kad vis dėlto Užsienio reikalų ministerijos pareiga dabar surasti daugiau taip manančių ir taip suprantančių atsaką į situaciją valstybių ir čia jų pagrindinė užduotis. Visada galima savarankiškai, bet ar tai daug duoda naudos, aš abejoju“, – pridūrė ji.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seime frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

„Reikia matyti, kokios tos sankcijos pirmiausiai. Kada mes sakome sankcijos, tai mes galima labai plačiai įsivaizduoti. Reikia labai konkrečiai žiūrėti, ką siūlys Užsienio reikalų ministerija ar kitos ministerijos kartu ir ar tai paveikios priemonės režimui, ar tai yra tik simbolika, nuo to priklausys“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

„Bet kad reaguoti reikia, tai visiškai sutinku ir pritarčiau, kad pirmiausiai reikia dirbti Europos Sąjungos lygmeniu, siekti, kad būtų kolektyvinis veiksmas, nes jis būtų ženkliai efektyvesnis ir naudingesnis negu atskirų valstybių“, – pabrėžė A. Sysas.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna sakė, kad Lietuvos pozicija ir veiksmai dėl A. Navalno įkalinimo turėtų sutapti su Europos Sąjungos šalių sprendimu.

„Aš manau, kad Europos Sąjunga vieningai turi tai išspręsti ir priimti sprendimus ir aš tikrai manau, kad Europos Sąjunga įvertins ir priims adekvačius sprendimus šioje vietoje. Tai, mano manymu, esame Europos Sąjungos bendrijos nariai, tai tie sprendimai turėtų būti bendri“, – sakė V. Jukna.

Bendros sankcijos būtų žymiai svaresnės ir turime būtinai susitarti bendrijoje, kad būtų adekvatūs priimti sprendimai.

Politikas taip pat akcentavo, kad bendros europinės sankcijos būtų gerokai paveikesnės.

„Bendros sankcijos būtų žymiai svaresnės ir turime būtinai susitarti bendrijoje, kad būtų adekvatūs priimti sprendimai. Nes visos bendrijos sprendimai bus žymiai reikšmingesni“,– taip pat akcentavo jis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė kol kas negalinti pasakyti savo pozicijos nacionalinių sankcijų Rusijos pareigūnams klausimu, nes, pasak jos, į šį klausimą visų pirma reikėtų gerai įsigilinti.

„Mes šiandien su frakcija posėdžiausime, tai, be abejo, aptarsime ir šį klausimą. Kadangi aš pati esu Užsienio reikalų komiteto narė, tai mes ir komitete šiandien aptarėme (...). Dar viskas yra diskusijų lygio, daugiau negalėčiau ir pakomentuoti dėl nacionalinių apribojimų“, – Eltai teigė A. Norkienė, akcentuodama, kad kol kas šiuo klausimu neturi susidariusi ir asmeninės nuomonės.