- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos energetikos strategija yra visiškai nesuderinta, nes plėtojama ir dujų, ir biokuro infrastruktūra, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo,didelės lėšos skirtos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, tačiau tuo pačiu metu ruošiamasi investuoti ir į biokurą, nors iškastinis kuras artimiausią dešimtmetį turėtų būti pigus.
„Nauda ribota iš pingančių dujų yra, nes mes vis mažiau naudojame dujų šilumai, elektros gamybai. Naudojam vis daugiau biokuro. Čia kyla klausimas, ar tikrai gera yra ilgalaikė Lietuvos strategija gaminti šilumą ir elektrą tik iš biokuro, kai matome, kad dabar yra rekordiškai pigios dujos ir artėjantis dešimtmetis bus tikrai pigaus iškastinio kuro“, - ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė N.Mačiulis.
Anot jo, ir dujų, ir biokuro infrastruktūros plėtojimas parodo, kad energetinė strategija yra nesuderinta.
„Čia yra visiškai nesuderinti strateginiai žingsniai - investuota tikrai labai daug, apie 2 mlrd. litų kainuos mums suskystintų dujų terminalas. Ir matome - labai palankios tendencijos naftos, dujų rinkoje ir tuo pačiu išnaudojame Europos Sąjungos paramą, būtent vystyti kogeneracinėms elektrinėms, kūrenamoms ne dujomis, o biokuru. Ir šitoje vietoje yra nesuderintos strateginės kryptys visiškai“, - tikino ekonomistas.
N.Mačiulis sakė, kad nors biokuras šiuo metu yra pigesnis net ir už kainų žemumas pasiekusias dujas, ateityje jis brangs.
„Visų pirma, aš neabejočiau, kad biokuras brangs ateityje, nes tai nėra grynai atsinaujinantis išteklius, tam reikia nuolatinių investicijų - miškų atželdinimo, darbo jėgos brangstančios, brangstančios žemės. Tai yra brangstantis išteklius“, - teigė ekonomistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad investicijos į biokurą yra didesnės, tačiau nesiūlė stabdyti dabar vykstančių projektų. Anot jo, mažesnės katilinės didelių problemų nekelia, tačiau Vilniuje ir Kaune planuojamos statyti kogeneracinės biokuro jėgainės kelia nerimą. Dėl didelio biokuro poreikio šis kuras Lietuvoje galėtų pabrangti.
„Katilinės tegul būna statomos, bet didžiausia problema yra Vilnius ir Kaunas, nes Vilniuje praktiškai nieko neįvyko, Kaune pristatyta daug tų katilinių, bet rinka ten keistoka. Ir dar tebėra kalbama, kad Vilniuje ir Kaune statysime kogeneracines elektrines biokurui. Iš vienos pusės tai gražiai skamba, bet iš kitos pusės - augtų biokuro poreikis, jo kaina gal irgi didėtų, o ir dujos yra žymiai patogesnis, geresnis kuras energetikoje“, - laidoje „Dėmesio centre“ tikino V.Jankauskas.
Lietuvos dujų rinkoje gerokai sumažėjo dujų kainos po to, kai nuo gegužės „Gazprom“ sumažino dujų kainą „Lietuvos dujoms“ 21 proc. už 2013-2015 metus. Komerciniams vartotojams jau pritaikyta 20 proc. nuolaida, o šiemet turėtų būti pritaikyta dar 20 proc. mažesnė kaina.
Mažesnėmis kainomis dujas pradėjo pardavinėti ir „Dujotekana“ - ji šią savaitę laimėjo „Panevėžio energijos“ skelbtą konkursą, kuriame pasiūlė kaina - 20,24 euro už MWh (726,8 lito už 1 tūkst. kubų) kainą.
Biokuro projektus Vilniuje ir Kaune įgyvendins „Lietuvos energija“, kuri ketina steigti specialios paskirties bendroves, kuriose jos dalis siektų 51 proc., o likusios akcijos būtų parduotos kitiems investuotojams. Šiuose miestuose bus pastatytos arba rekonstruotos kogeneracinės jėgainės, pritaikant jas biokurui ir atliekoms. Tikimasi, kad šilumos kainas tai sumažins iki 30 proc.
Numatoma, kad Kaune elektrinės šiluminė galia siektų iki 150 megavatų, elektros galia - iki 53 megavatų, o Vilniuje - atitinkamai iki 288 ir 145 megavatų, jose turės būti gaminama ne mažiau nei 61 proc. šilumos poreikio. Preliminariai skaičiuojama, jog Kaune investicijos į šilumos ūkį gali siekti 199 mln. eurų, Vilniuje - 344 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKVC dėl audros nuostolių skelbti ekstremalios situacijos nerekomenduoja
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) dėl audros sukeltų nuostolių valstybės lygio ekstremalios situacijos Vyriausybei skelbti nerekomenduoja. ...
-
Premjerė: audros žalos padengimas bus svarstomas, nepaisant ekstremalios situacijos masto
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija. ...
-
Higienos institutas: penkiose maudyklose vanduo neatitiko švaros normų
Higienos institutas penktadienį skelbia, kad liepos mėnesio antroje pusėje vandens kokybė neatitiko higienos normų reikalavimų penkiose maudyklose. ...
-
Aštrėjant narkotikų prekybai per Klaipėdos uostą institucijos imsis ribojamųjų priemonių1
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad narkotikų gabenimo per Klaipėda problema paskutinius 4 metus auga, nors į Lietuvą tokios medžiagos dažniausiai patenka sausuma. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, institucijos ...
-
Kariuomenė už maždaug 22 mln. eurų bus aprūpinta artimos kovos lazeriniais taikikliais4
Lietuvos kariuomenė už maždaug 22 mln. eurų bus aprūpinta artimos kovos lazeriniais taikikliais, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Klaipėdiečių akiratyje – atvykėliai: kam tos šiukšliadėžės?22
Į uostamiestį kasmet atvyksta nemažai kitų šalių piliečių. Ne visi jie turistai, daugelis į Klaipėdą atkeliauja mokytis, kai kuriems imponuoja darbo pasiūlymai. Jau pastebima, kad kartais kitataučiai pas mus priimtų elgesio normų nepaiso, ...
-
Apklausa: „sensacijų nėra“ – labiausiai pasitikima ugniagesiais, augo Prezidentūros vertinimas
Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – politinėmis partijomis, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Policijos rėmėja tapusi Raudondvario dvaro vadovė: noriu padėti kitiems2
Beveik prieš metus policijos rėmėjų gretas papildė jau 15 metų Raudondvario dvarui vadovaujanti Snieguolė Navickienė. Pedagoginį išsilavinimą turinti moteris pasakojo, jog nuolat užsiima savanoriška veikla, o sužinojusi apie gal...
-
Ministerija imasi Studijų kokybės vertinimo centro vadovo paieškų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia konkursą Studijų kokybės vertinimo centro vadovo pareigoms užimti. ...
-
Apklausa: Lietuvos gyventojai neturi aiškios nuomonės Palestinos pripažinimo atžvilgiu5
Didesnė dalis Lietuvos gyventojų mano, kad šalis turėtų pripažinti Palestinos valstybę, vis dėlto 39 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, rodo penktadienį paskelbta LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. ...