- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Užsienio reikalų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui įvesti 40 tūkst. kvotą į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams.
Tokiu imigracijos apribojimu siekiama nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
„Tikslas yra užtikrinti tolesnę Lietuvos pažangą ir perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, nes pigesnė darbo jėga yra kaip cukrus organizmui – duoda greitą rezultatą, greitai žmogus atvažiuoja, dirba, užsidirba, moka mokesčius, bet (...) tai gali stabdyti mūsų automatizaciją ir investicijas į pažangą“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Kvota siektų apie 40 tūkst., arba iki 1,4 proc. 2022 metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.
Komitetas pritarė, kad tokia kvota galėtų būti įvesta nuo 2025-ųjų, o dar po metų – ir papildoma.
„Komitetas (...) mano, kad turėtų būti metams atidėtas papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimas, siekiant valstybės institucijoms – ir šakos kolektyvinės sutarties šalims – tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui“, – posėdyje sakė komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis.
Į užsieniečių įdarbinimo kvotą siūloma įtraukti tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis, be kita ko, siūloma naikinti darbo rinkos testą ir trūkstamų profesijų sąrašą, nereikalauti darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.
„Suprantame darbo rinkos poreikius, tačiau (...) turime užsitikrinti nacionalinio saugumo interesą, kad turėdami atitinkamus veiksmus nepražiūrėtume grėsmių“, – komiteto posėdyje sakė A. Bilotaitė.
A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių, palyginti su Lietuvos gyventojų skaičiumi.
Jo duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 221 tūkst. užsieniečių – 7,79 proc. visų gyventojų, o 2023 metais jų buvo 189 tūkst. (6,62 proc.), 2022 metais – 100 tūkst. (3,7 proc.).
Didžiausią dalį atvykusiųjų sudaro baltarusiai, ukrainiečiai, taip pat darbo tikslais atvyksta nemažai užsieniečių iš Centrinės Azijos valstybių.
Komitetas taip pat pritarė ir kitiems Vyriausybės pasiūlymams, kaip griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numatytų, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.
Pakeitimai taip pat apibrėžtų įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot pataisas rengusios Vidaus reikalų ministerijos, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.
Komitetui pritarus, pataisos toliau bus svarstomos plenariniame Seimo posėdyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Policija apie prigrūstus daugiabučių kiemus: gyventojams reikėtų imtis prevencinių priemonių
Didmiesčių daugiabučių kiemai – pilni automobilių. Stovintį transportą neretai kliudo pravažiuojantys automobiliai. Sąžiningesnis vairuotojas kviečia policiją arba palieka raštelį su telefono numeriu. Tačiau praktika rodo, kad vairuo...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas5
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Keisis Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija1
Įsigaliojant teismų reformai, nuo liepos 1 d. keisis Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija. ...
-
Viceministras: žmonių perspėjimo sistema turėtų tapti kritine valstybės infrastruktūra
Tobulinant privačių operatorių valdomą gyventojų perspėjimo mobiliaisiais tinklais sistemą, ji galėtų pereiti į valstybės rankas ir tapti kritine infrastruktūra, sako vidaus reikalų viceministras. ...
-
Tyrimas: kas ketvirtas gyventojas tiki, kad po kelerių metų prasidės Trečiasis pasaulinis karas30
Krizių įveikimo centro ir tyrimų bendrovių HUBEL bei „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa skelbia, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, jog per kelerius artimiausius metus prasidės Trečiasis pasaulinis karas. ...
-
Birželio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Birželio 24-oji, pirmadienis, 26 savaitė. ...
-
Joninių laužai Šančiuose telkė, šildė ir kėlė ūpą18
Įvairiose Kauno vietose liepsnojo Joninių laužai. Bene įspūdingiausias Joninių šventės suktinis ir tryptinis įsisuko Šančiuose esančiame Kauno tvirtovės parako sandėlyje „Parakas“. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Lietuvą plovusi liūtis labiausiai smogė Šakiams: gatvės virto upėmis9
Šeštadienį daug kur bent truputį palijo. Dieną oras sušilo iki 20–25 laipsnių. Vėlai vakare ir naktį daug kur praslinko lietūs su perkūnija, vietomis – smarkūs. Žemiausia oro temperatūra 14–16 laipsnių, prane&...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją9
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...