Be to, pasak rusų sociologų, 73 procentai rusų pagrindiniu informacijos šaltiniu laiko televiziją, nors pasitiki ja tik 55 procentai. Tie, kurie pagrindiniu informacijos šaltiniu linkę laikyti internetą, labiau simpatizuoja neparlamentinėms partijoms, tarp jų buvo daugiau tokių, kurie palaikė PARNAS ir „Yabloko“, tačiau jie nėjo balsuoti, nes tuo metu jie sėdėjo internete.

Apie visą tai – pokalbis su Maskvos socialinių ir ekonomikos mokslų mokyklos socialinių mokslų fakulteto dekanu Viktoru Vachštainu.

– Labai dažnai iš Rusijos girdime, kad ten kelias – išskirtinis. Sociologui Rusijoje irgi tenka dirbti išskirtinėmis sąlygomis?

– Tai tiesa. Tik apie kokį išskirtinumą kalbame? Socialiniams mokslams Rusija ir gerai, ir blogai. Gerai, nes žmonės labai kalbūs. Neseniai atlikome didžiulę apklausą apie tai, kas populiariai vadinama „laime“ – mes tai vadiname „subjektyviu pasitenkinimo lygiu“. Ir žmonės labai noriai kalba apie tai, kas vyksta, apie savo pajamas, egzistencines problemas, nepasitikėjimą vyriausybe. Tad sociologas gauna labai daug duomenų.

Bet kai pabandai juos palyginti su duomenimis, surinktais kitomis kultūrinėmis sąlygomis, paaiškėja, kad duomenys nepalyginami. Nes kai rusas sako „esu visiškai patenkintas tuo, kas vyksta mano šalyje“, turi omenyje visai ką kitą, nei tą patį sakantis europietis, nes pats laimės apibrėžimas čia ir ten visiškai skirtingas.

– Bet kuriam mokslininkui viena iš pagrindinių jo darbo paskatų yra nuostaba dėl jį supančios realybės. Kas jus nustebino atliekant su šiemetiniais Rusijos rinkimais susijusius tyrimus, palyginti su situacija 2011 metais?

– 2011-iaisiais mus visus labai domino politiniai protestai. Žmonės labai atvirai reiškė savo politinius šūkius. Jiems rūpėjo rinkimų rezultatai, jiems rūpėjo partijų korupcija. Susidomėjimas politika buvo didžiausias per 10 metų. Iki tol susidomėjimas vis slopo, bet 2011 metais staiga pašoko. Po penkerių metų matome, kad žmonėms visiškai vienodai. Jiems nerūpi rinkimai, politinė sistema, jiems visiškai vienodai, kas vyksta. Pasitikėjimas politinėmis institucijomis ir žmonėmis, kurie jus bando įtikinti už juos balsuoti – labai žemas. Ir pagrindinis mūsų tolesnių tyrimų objektas – kuo visuomenė dar tiki Rusijoje?

– Minėjote skaičių – pusė rusų drįsta gultis į ligoninę tik tada, jei turi ten pažinčių.

– Sociologai dažiausiai tiria tris pasitikėjimo tipus. Pirmasis yra labai svarbus ekonomistams – tai bendras pasitikėjimas. Ar manote, kad žmonėmis apskritai verta pasitikėti, ar geriau būti įtariam? Toks pasitikėjimas labai aukštas Šiaurės Europoje – Suomijoje, Norvegijoje. 75 procentai ten sako, kad apskritai su žmonėmis viskas gerai. Rusijoje šis procentas gana žemas, žmonėmis pasitiki tik 10–15 procentų Rusijos gyventojų. Bet bendras pasitikėjimas – dar ne viskas.

Dar yra viešas pasitikėjimas – guluosi į ligoninę, nes tikiu, kad jie nenori manęs nužudyti, bendrauju su policija gatvėje, nes tikiu, kad jie nenori manęs apiplėšti, kreipiuosi į teismą, nes tikiu, kad dalis teisėjų nėra papirkti ir jų sprendimas bus teisingas. Visa tai yra pasitikėjimas institucijomis.

Tačiau taip pat egzistuoja asmeninis pasitikėjimas, kai žmonės pasitiki vienas kitu, gali vienas kitam paskambinti, paprašyti paslaugos ir t.t. Įdomiausias dalykas Rusijoje šiandien yra tai, kad pasitikėjimas institucijomis ir asmeninis pasitikėjimas koreliuoja atvirkščiai.

Tai reiškia, kad kuo daugiau turiu tokių žmonių, kuriems galiu paskambinti ir paprašyti paslaugos, tuo mažiau pasitikiu institucijomis. Savo tyrimuose per pastaruosius ketverius metus taip pat matome, kad tie asmeninio pasitikėjimo ratai auga. Kiekvienas rusas turi 40–45 žmones, kuriems gali paskambinti ar kartu išgerti dėl paslaugos. Tai gana daug. Bet kuo labiau didėja šie socialinio kapitalo ratai, tuo mažiau pasitikima institucijomis.

Štai kodėl sveikatos apsaugos sistema Rusijoje yra viena labiausiai diskredituotų institucijų, ja pasitikima labai mažai. Tačiau tuomet turiu draugą, kuris turi draugą, kuris pažįsta gydytoją, į kurį galiu kreiptis, nes mano draugas skambino jo draugui. Tuomet žinau, kad manimi bus pasirūpinta. Ne todėl, kad sveikatos apsaugos sistema yra gera.

Kinijoje situacija visai kita – ten pasitikėjimas vyriausybe ir vienas kitu – susiję tiesiogiai. Rusijoje jie koreliuoja atvirkščiai – kuo daugiau turiu žmonių, kuriais galiu pasitikėti, tuo mažiau pasitikiu valstybės institucijomis – nuo teismų iki sveikatos apsaugos.