- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Anksčiau pati gana daug šaukdavau ant savo dukrų norėdama, kad jos suprastų, ką noriu pasakyti. Šaukiau, nes erzino, kad manęs negirdi, kad nesielgia taip, kaip aš norėčiau. Šaukiau, nes neturėjau energijos“, – prisipažįsta lektorė, konsultantė Eglė Kislovski, nutarusi pati ieškoti išeičių ir padėti kitoms mamoms.
Ieškančioms atsakymų
Mintis sukurti intesyvų kursą „Prašau, mama, nešauk“ E. Kislovski gimė pabaigus psichologijos ir humanistinės pedagogikos studijas žinomos lektorės ir psichologės Marinos Targakovos Kazachstane įkurtame Taikomųjų dvasinių technologijų institute, kuriame yra panašus kursas „Mama, nešauk“.
„Supratusi, kad aš – mama, kuri šaukia, labai stengiausi keistis ir spręsti šią problemą – daug mokiausi ir taikiau žinias kasdienybėje. Dabar mano pirmagimėms dvynukėms jau keturiolika metų ir, nustojus šaukti, santykiai su vaikais tapo visiškai kitokie – reikšmingai geresni“, – šypsosi Eglė.
Kurso „Prašau, mama, nešauk“ kūrėja Eglė daug mokėsi, baigė gausybę skirtingų kursų, mokyklų, keliaudama po pasaulį, išklausė daugybę paskaitų ir seminarų. Kazachstane atradusi mamoms skirtus kursus „Išmintinga mama“ ji suprato, kad to mamoms iš tikrųjų labai reikia.
„Mamos linkusios burtis ir ieškoti atsakymų, padėsiančių joms būti geresnėmis savo vaikams. Tačiau jeigu mamai nuolat trūksta energijos, jeigu ji gyvenime rinkosi netinkamus dalykus, yra pernelyg kontroliuojanti ir mano, kad viską žino geriausiai, jeigu ji neišgyveno, neišjautė savo vaikystės scenarijų ir patirčių, nekuria darnių santykių su vyru, labai tikėtina, kad ji bus nerami, nes turės pernelyg daug kuo pasirūpinti. Na, o kiekviena mama žino, kad vaikai reikalauja tikrai daug mūsų dėmesio. Todėl ir nusprendžiau organizuoti kursą, kuris padėtų mamoms gauti reikiamų žinių ir suprasti svarbių dalykų, padėsiančių kurti visai kitokį santykį iš pradžių su savimi, o tada neišvengiamai – ir su savo vaikais“, – dalijasi E. Kislovski.
Supykę tėvai reikalauja pagarbos ir nesupranta, kaip vaikai drįsta jų neklausyti. Visa tai nekuria jokio santykio.
Eglė pasakoja, kad, dirbdamos su savimi, stebėdamos save, mamos gali gilinti santykius su savo vaikais – kurti nuoširdų, šiltą ryšį. Tokia motinystė, kai netrūksta svarbių žinių, neabejotinai dovanoja ir daugiau džiaugsmo.
Kodėl mamos šaukia?
Pasak Eglės, dažna šaukimo priežastis – mamos energijos trūkumas: ji dirba, rūpinasi daugybe dalykų ir dėl to yra išsiblaškiusi.
„Jeigu mama turi ne tik rūpintis vaiku, bet ir finansiškai išlaikyti šeimą, tai kelia itin didelę įtampą. Jeigu vaikas tiesiog nori dėmesio, pervargusiai mamai gali atrodyti, kad jis lipa ant galvos ir neleidžia pailsėti, todėl ji rėkia, pyksta“, – pasakoja kurso „Prašau, mama, nešauk“ sumanytoja.
Jos teigimu, dar viena dažna šaukimo priežastis – noras, kad vaikai mūsų klausytų, kad jie darytų tai, ką jiems sakome. „Norime viską kontroliuoti, nes manome žinančios geriausiai, todėl vaikui keliame didelių lūkesčių. Mamos sako: „Šimtą kartų kartoju, o jie negirdi, išgirsta tik tada, kai pradedu rėkti.“ Šaukiama tam, kad vaikas greičiau padarytų tai, ką jos nori. Mamos taip pat šaukia todėl, kad joms taip tiesiog natūraliai išeina, o tai vyksta dėl jų vaikystėje patirtų scenarijų ir matyto jų tėvų elgesio. Dažnai šaukimas tampa toks įprastas, kad jo nebepastebima, net nesuvokiama, kad šaukiama“, – pastebi E. Kislovski.
Eglė Kislovski. Asmeninio arch.nuotr.
Eglė priduria, kad šaukiama ir dėl jaučiamo nepasitenkinimo aplinka ir, apskritai, mus supančiu pasauliu. Nors tai, atrodytų, visiškai nesusiję su vaiku, jis tampa dirgikliu, tarsi suteikiančiu galimybę išsirėkti, paleisti emocijas.
Keistis, kol nevėlu
E. Kislovski teigimu, vaikai mokosi stebėdami mus, jie seka mūsų pavyzdžiu. Kol jie maži, ypač iki penkerių metų amžiaus, mokosi visko iš aplinkos. Taip jie tarsi sugeria vaikystėje matytus scenarijus, kurie labai akivaizdžiai matyti paauglystėje ir dar vėlesniu gyvenimo laikotarpiu.
„Dažnai girdime tėvus skundžiantis, kad sunku susikalbėti su paaugliais, todėl tėvai ir šaukia. Tačiau tai rezultatas to, ką vaikai matė ir patyrė ankstyvoje vaikystėje. Supykę tėvai reikalauja pagarbos ir nesupranta, kaip vaikai drįsta jų neklausyti. Visa tai nekuria jokio santykio. Taip auga asmenybės, kurios, atėjus laikui, taip pat žalingai augins ir savo vaikus. Tai tarsi užburtas ratas, kai nuolat ieškoma laimės ten, kur jos neįmanoma rasti. Kokius vaikus mes auginame? Ką norime užauginti? Juk kiekvienas svajojame apie nuostabius, tobulus vaikus, tiesa? Vis dėlto rezultatas dažnai nebūna toks, kokio trokštame. Todėl svarbu mokytis ir keistis, kol dar nevėlu“, – dalijasi Eglė.
„Kiekviena mama savyje turi didžiulės vidinės jėgos ir energijos. Šią jėgą galima išreikšti šaukimu arba meile. Mamos renkasi pačios. Ką jų pasirinkimas lems, jos pamatys, kai vaikas taps paaugliu, vėliau – brandžiu žmogumi. Tai, kaip mes elgiamės su savo vaikais dabar, lemia visą jų gyvenimą. Kiekvienas vėliau pamatysime, ką sukūrėme. Šios žinios – itin svarbus pagrindas, leisiantis kurti tai, kas gražu ir prasminga“, – tikina E. Kislovski.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius2
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1
Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...