- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos avių augintojai nebesusidoroja su jų gyvūnus pjaunančiais vilkais. Anot jų, Lietuvoje iškirsta per daug miškų, todėl žolėdžiai gyvūnai maisto ieško ūkių laukuose, o vilkai renkasi medžioti lėčiau bėgančias aveles aptvaruose.
Nepadeda nė tvartai
Augintojai sako, kad vilkai daro ne tik finansinę žalą verslui, bet ir emocinę žalą ūkininkams, todėl mažėja avių ūkių. Anot jų, norint išgelbėti ūkius būtina imtis veiksmų – atsodinti miškus, mažinti vilkų populiaciją.
„Vilkas turi gyventi miške, o avys – ganyklose ir pievose […]. Pirma, miškų ūkiai, miškų kirtimai neapgalvoti, tikrai veja vilkus iš miškų, nes juose nebegyvena nei elniai, nei stirnos. Antra, ūkininkai sėja daug žieminių augalų – rapsų, javų, kviečių, dauguma žvėrelių žolėdžių renkasi į palaukes. [...] Kam vaikytis stirną, kuri greitai bėga, jeigu galima avį“, – sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys.
„Kad stirnas matome bėgančias per kelią, visiems įprasta, bet šiemet buvo pirmi metai, kai mačiau vilką, bėgantį per kelią“, – pridūrė kelias dešimtis avių augintojų vienijančio Molėtų rajono kooperatyvo „Avininkas“ vadovas Vytautas Dzingulevičius.
R. Kairio teigimu, per penkerius metus Lietuvoje auginamų avių skaičius smuko beveik 13 proc. – augintojams sunku susitvarkyti su sunkumais, todėl jie renkasi verslo nebeplėtoti.
„Prieš penkerius metus visoje Lietuvoje turėjome apie 168 tūkst. avių, o šiuo metu – apie 145 tūkst.“, – sakė jis.
Avių augintojų atstovai teigė, kad kovoti su vilkais nepadeda nei tvoros, nei tvartai, nes jie randa būdų, kaip šias apsaugos priemones apeiti.
„Vilkas – protingas gyvūnas. Jis kasa po tvorele ir net į tvartus įsikasa. Jeigu per metus sudorojama (papjaunama), kas registruota, – apie 1,8 tūkst. avių, 200 veršelių, tai dideli skaičiai“, – sakė R. Kairys.
„Pastatai – ne išeitis. Lazdijų rajone pavasarį ar vasaros pradžioje įsmuko vilkas į tvartą ir ten darbavosi. […] (Tvorų statymas) nepadeda, nes tiesiog per didelė vilkų populiacija“, – pridūrė V. Dzingulevičius.
Klientų praradimai
R. Kairio teigimu, daugiausia problemų sukelia vieniši vilkai. „Didžiausių nuostolių padaro vienišiai vilkai. Jei gyvena ne bandoje, sunkiau apsirūpinti maistu ir vienišas vilkas per parą gali nukeliauti iki 50 km. Šiandien išpjovė avis Utenoje, o rytoj gal pjauti jau Rokiškyje. [...] Dar jeigu būtų sąlygos nušauti tą vilką... Tačiau medžioti galima tik nuo spalio 15 d.“, – sakė jis.
Per penkerius metus Lietuvoje auginamų avių skaičius sumažėjo beveik 13 proc. – augintojams sunku susitvarkyti su sunkumais, jie renkasi verslo nebeplėtoti.
V. Dzingulevičius teigė, kad valstybė už papjautas avis moka išmokas, tačiau avių augintojai taip praranda klientų.
„Turi klientų, sakykime, o papjauna tų metų tavo derlių. Ėriukus, avinukus, kurie būtų parduoti mėsai. Klientai dingsta, susiranda, kur kitur pirkti, nes tais metais nebeturi jiems ko pasiūlyti“, – kalbėjo V. Dzingulevičius.
Be to, anot pašnekovų, vilkų išpuoliai sunkūs emociškai. „Labai paveikia, kai atvažiuoji ir matai 20 gulinčių avių, kai kurios dar kiek juda, kitos jau nugaišusios, perkastais kaklais, perplėštais pilvais, išverstomis žarnomis. Emociškai tai gal daug daugiau kainuoja negu finansiškai. [...] Po tokio išpuolio tris dienas apie tai galvoji“, – pasakojo V. Dzingulevičius.
Sprendimo būdai
R. Kairys pabrėžė, kad spręsti problemą būtų galima įvairiai: didinant leidžiamų medžioti vilkų limitą, atsodinant miškus, lengvinant vienišų vilkų medžiojimo procesą, kuriame šiuo metu yra itin daug biurokratijos.
„Vilkų medžioklė galima tik nuo spalio 15 d. Darėme žygius, kad būtų paankstinta. Motyvuojama tuo, kad vilkiukai dar būna neišmokyti savarankiškai gyventi ir jeigu nušausi vilkę, problemų bus daugiau, nes daugės vienišų vilkų. [...] Siūlėme ir ministerijai: padidinti limitą, supaprastinti vienišo vilko, terorizuojančio avių bandas, pašalinimą iš gyvosios gamtos, […] tada būtų galima išspręsti tą dalyką“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos atstovas.
„Vienas iš variantų yra mažiau kirsti miškų. Vėlgi, yra daug valstybinės žemės, galėtų tiesiog atsodinti miškus, o ne nuomoti tą žemę. Galėtų panaudoti miškams sodinti. Kitas dalykas – reguliuoti vilkų populiaciją“, – sakė V. Dzingulevičius.
R. Kairio teigimu, vilkų problemos sprendimas atneštų ir piniginės naudos valstybei.
„Mes jau kelerius metus keliame tą klausimą. Nejaugi valstybė tokia turtinga, kad gali sau leisti mokėti apie 300 tūkst. eurų kiekvienais metais dėl vilkų daromos žalos?“ – svarstė R. Kairys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4
Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6
Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1
Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
-
Registrų centras: vien tik gruodį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – ar NT rinka atsigauna?
Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 114,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 1,3 proc., arba 1,5 tūkst. daugiau nei 2023 metais, trečiadienį skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. ...