„Nesuprantu, kodėl mes nevystome vėjo pajėgumų, pavyzdžiui, žemėje. Mes tiesiog blokuojame projektus, kurie jau yra padaryti, kur jau gauti leidimai visi, gauti suderinimai su visuomene ir taip toliau. Mes šnekam apie kažkokį parką jūroje, nors palyginimui, kai kurie parkai antžeminiai, kurių neleidžia vystyti valdžia, yra ne ką mažesni negu tas jūrinis parkas savo galingumu“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis pridūrė besitikintis, kad naujoji valdžia į situaciją „pažiūrės kitaip“, lyginant su praėjusia.

„Jį (jūrinio vėjo parką – ELTA) reikėtų persvarstyti ne dėl to, kad ten kabelis bus, o pirmiausia persvarstyti dėl jo ekonominės logikos. Nes iš tikrųjų jo dydis 750 megavatų (700 MW – ELTA) yra ne toks jau didelis. O klausimas – kaštai yra labai dideli“, – tikino R. Karbauskis.

Pasak jo, situaciją apsunkina didelis atstumas elektrai pasiekti nuo pajūrio iki daugiausia energijos reikalaujančius Vilnių ir Kauną.

„Mes turime pakankamai daug resursų, kad didinti savo generaciją“, – tikino politikas.

Pirmąjį 700 MW galios parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“, konkursas antrojo parko rangovui atrinkti paskelbtas lapkritį, baigtis turėtų šių metų vasarą.

Reikėtų persvarstyti ne dėl to, kad ten kabelis bus, o pirmiausia persvarstyti dėl jo ekonominės logikos. Nes iš tikrųjų jo dydis 750 megavatų (700 MW – ELTA) yra ne toks jau didelis.

Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – leido jį laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).