„Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, praėjusios Vyriausybės nutarimas neturėtų būti atšaukiamas. Galėtų būti tikslinama nutarimo dalis dėl oro transportu gabenamų prekių eksporto, griežtinant nacionalines kontrolės priemones. Vyriausybės nutarimo dalies dėl prekių eksporto antžeminiu transportu pakeitimai neturėtų būti svarstomi“, – nurodoma komentare, kurį ELTAI perdavė ministro Kęstučio Budrio atstovė Kristina Belikova.

Ministro teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančių ir eksportuojančių Lietuvos pramonės įmonių produkcija oro keliu gali būti neteisėtai nukreipta ir išgabenta į Rusiją. Todėl siekiant tai užkardyti, URM siūlo taikyti sustiprintas nacionalines kontrolės priemones.

„Jos įpareigotų Lietuvos įmones reguliariai teikti Lietuvos institucijoms informaciją apie eksportuojamų prekių srautus ir gavėjus, prekių nuvežimo faktą, o pirkėjus – leisti Lietuvos institucijoms atlikti patikrinimus“, – teigė ministerija.

„Lietuvos atsakingoms institucijoms nustačius pažeidimus ir/arba prekių nukreipimą į Rusiją, tokioms įmonėms būtų uždrausta į trečiąsias šalis eksportuoti įprasto didelio prioriteto prekes bei taikomos poveikio priemonės vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais“, – pažymėjo URM.

Jos įpareigotų Lietuvos įmones reguliariai teikti Lietuvos institucijoms informaciją apie eksportuojamų prekių srautus ir gavėjus, prekių nuvežimo faktą, o pirkėjus – leisti Lietuvos institucijoms atlikti patikrinimus.

ELTAI perduotame komentare K. Budrys akcentuoja, jog Lietuvos prioritetas – efektyvi sankcijų politika, daranti realų poveikį agresoriui ir užkertanti kelią ribojimų apeidinėjimui.

„K. Budrys pabrėžia, kad Lietuva sankcijų klausimu rodo lyderystę tiek regione, tiek Europos Sąjungoje, ir šią politiką tęs, siekdama maksimaliai apriboti Rusijos galimybes vykdyti brutalią agresiją Ukrainoje“, – aiškino ministerija, pažymėdama, jog itin svarbu sankcijų politiką derinti ir su regiono partneriais.

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie siekį stabdyti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.

Gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą ir kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra draudžiamas, sąrašą. Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, įvairūs transporto priemonių komponentai, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Šį buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir Vyriausybės sprendimą kritikuoja verslo atstovai, teigdami, kad pokyčiai buvo įgyvendinti skubotai, nesikonsultuojant su verslu.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas ketvirtadienį tikino, jog nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų. Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė. Tai planuojama padaryti antroje sausio mėnesio pusėje.