- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Orumas – tai etinės moralinės kategorijos išraiška, kuri atspindi žmogaus darbo kokybę. Ši sąvoka labai plačiai naudojama teisinėje praktikoje. Būtina pabrėžti ir tai, kad Lisabonos sutartyje orumas yra pagrindinė ir svarbiausia ES vertybė. O darbo orumas yra vertinamas kaip žmogaus orumo kategorijos elementas. Tad jei kalbama apie ne orias darbo sąlygas, tai kalbama apie žmogaus orumo ir teisių pažeidimą“, - Pasaulinę oraus darbo dieną „Laisvosios bangos“ eteryje sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.
„Išskiriama keletas oraus darbo elementų. Tai laisvė nuo prievartos darbe. Ši kategorija yra gana sudėtinga, nes prievarta gali būti ir netiesioginė, kai žmogus verčiamas dirbti už mažas pajamas arba visai be jų. Kitas veiksnys – neišnaudojimas arba tinkamas finansinis atlikto darbo įvertinimas. Dar labai svarbus orumo elementas – saugumas darbe. Ne tik fizinis, bet ir socialinis, psichologinis. Taip pat turi būti sutelkiamas dėmesys ir į socialines garantijas žmogui, praradusiam galimybę dalyvauti darbo rinkoje“, - dėstė specialistas.
„Oriame darbe labai svarbios žmogaus raidos ir socialinės integracijos galimybės. Darbas turi plėtoti žmogaus galimybes, integraciją, pilnatvę. Laisvė reikšti savo nuomonę ir būti informuotam apie darbo rezultatus, jo tikslus ir daromą įtaką aplinkai – taip pat oraus darbo dalis. Svarbi ir nediskriminacija“, - apie orų darbą kalbėjo B. Gruževskis.
Pašnekovas pasakojo, kad, taikant minėtus elementus, Europos kontekste Lietuva neatrodo labai gerai. „Jei kalbėtume apie darbo apmokėjimą, tai nėra kalbos, kad mes ženkliai atsiliekame nuo ES vidurkio, ir tarp kaimyninių šalių turime žemiausią vidutinį ir minimalų darbo užmokestį. Tad tikrai yra kur tobulėti. Nors noriu akcentuoti, kad pas mus nėra blogiausia situacija nei ES, nei pasaulyje. Taip pat būtina paminėti, kad po nepriklausomybės atgavimo galimybės didėja, teisinė ir saugumo aplinka darbe gerėja, stengiamasi priartėti prie ES vidurkio“.
„Kalbant apie perspektyvas – tai orumas yra žmogaus aktyvumas, o Lietuvoje profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų socialinis aktyvumas yra labai žemas. Manau, kad ateityje jis didės ir nebus tokios nuostatos, kad viską pakeis, padarys kiti, o ne aš. Taigi orus darbas yra tiesioginių piliečių pastangų rezultatas. Todėl šalių, kurių žmonės yra labai aktyvūs, padėtis yra žymiai geresnė nei Lietuvoje,“, - pasakojo Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas B. Gruževskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus1
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?15
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...