Mėnesio pradžioje Kaune darbo ieškojo 21420 asmenų. Registruotas nedarbas siekė 11,9 proc. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 41,9 proc. (8976 asmenys), apskritai nedirbusių –  3,9 proc. (828 asmenys) visų darbo ieškančių asmenų.

Kauniečiai tapo išrankesni

Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus.

„Pandemija koregavo darbo rinką iš esmės: keitėsi klientų lūkesčiai. Priežastys, kodėl kai kurie asmenys nepriima darbo pasiūlymų, yra įvairios, tačiau kauniečių nedarbo situacija nėra išskirtinė nei visoje šalyje. Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus. Visgi dažniausiai atsisakomo darbo priežastys yra per mažas darbo užmokestis, nepatogus susisiekimas su darboviete. Dalies profesijų patrauklumą riboja darbo sąlygos (pamaininis darbas gamyboje, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, komandiruotėse, sunkus fizinis darbas)“, – vardijo specialistai.

Kai kuriems svarbu taikomas lankstesnis darbo grafikas, galimybė derinti šeimos ir darbo poreikius. „Nuotolinis darbas prieš pandemiją daugeliui buvo sunkiai pasiekiamas, dabar, per šiuos pusantrų metų, tapo norma daugeliui biuruose dirbančių žmonių. Ir tai – be abejo, ne vienam jau ne tik privalumas, bet ir būtinybė lanksčiau derinti darbo ir savo šeiminius įsipareigojimus. Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros“, – teigia tarnybos atstovai.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Užimtumo tarnybos specialistai nepastebi išskirtinai padidėjusio atsisakymų dirbti skaičiaus. Tai daugiau pavieniai atvejai. „Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių. Aptarnavimo srityje yra labai svarbus kliento ir aptarnaujančio specialisto kontaktas, tai yra, kaip kartu siekiama nedirbančio asmens užimtumo, kokie motyvai, bendravimo kultūra ir pan. Klientai keičiasi, o su jais keičiasi ir jų lūkesčiai bei motyvacija“, – aiškino specialistai.

Kas gresia piktybiniams bedarbiams?

Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių.

Kokių veiksmų imamasi, jeigu matoma, kad žmogui siūlant darbą, jis dirbti atsisako piktybiškai ir tai tampa tarsi užburtas ratas? „Užimtumo tarnybos specialistai dirba vadovaujantis teisės aktais ir praktikoje taiko numatytas juose priemones. Atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“, – pasakojo tarybos specialistai.

Apie galimą bedarbio statuso panaikinimą anksčiau yra kalbėjusi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per šešis mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per pusę metų pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.“

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau, pasak tarnybos atstovų, visi numatomi pokyčiai užimtumo srityje dar svarstomi ir nepatvirtinti. Siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Pandemija reikšmingai pakeitė šalies darbo rinkos situaciją. Iš vienos pusės, tai atvėrė daug naujų galimybių, tačiau tuo pat metu padidino takoskyrą tarp labiausiai pažeidžiamų asmenų ir kitų šalies gyventojų. Užimtumo tarnyba peržiūrėjo savo veiklos procesus ir išskyrė esmines kryptis / pokyčius:

Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros.

1. Nepakantumas šešėliui. Numatomas didesnis bendradarbiavimas su valstybinėmis kontroliuojančiomis institucijomis bei savivalda, siekiant identifikuoti ir pažaboti Užimtumo tarnybos klientų nelegalaus darbo atvejus; nelegaliai veiklai nepakantesnė turėtų būti ir visuomenė.

2. Didesnė orientacija į klientą ir jo individualius poreikius. Planuojama intensyvesnė pagalba realiai darbo ieškantiems asmenims, teikiant darbo rinkos paslaugas bei aktyvios darbo rinkos politikos priemones, partnerių tinklo plėtra ir bendradarbiavimas su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų teikėjais, siekiant padėti labiausiai pažeidžiamiems klientams, kuriems viena Užimtumo tarnyba negali padėti;

3. Paramos mokymuisi priemonių spektro plėtra. Užimtumo tarnybos klientai galės mokytis ne tik profesinio mokymo įstaigose, tačiau ir rinktis aukštojo mokslo modulius. Užimti asmenys galės dalyvauti visose paramos mokymuisi priemonėse, Lietuvoje esantys užsieniečiai ir jų šeimos nariai galės mokytis lietuvių kalbos;

4. Tarpininkavimo įdarbinant ir atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką sistemos plėtra. Viena iš buvimo registruotu bedarbiu sąlygų – tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos pagalba ieškotis darbo. Bus siekiama stiprinti šios veiklos kontrolę. Ji bus naudinga realiai darbo ieškantiems asmenims (jie gaus tinkamo darbo pasiūlymus, pagalbą ir patarimus darbo paieškos klausimais), tuo pačiu metu atgrasanti darbo neieškančius asmenis nuo registracijos Užimtumo tarnyboje“, – vardijo specialistai.