- Remigijus Bielinskas, Valdas Pryšmantas / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus, kad pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį liepą ir rugsėjį jis padidins bazines palūkanų normas, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ECB pareiškimas yra tinkamas ženklas rinkoms ir nuims nereikalingas spekuliacijas.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ECB pažadas liepą pradėti didinti palūkanų normas 25 punktais yra tik pradžia, – iki metų pabaigos jos gali būti padidintos 100 bazinių punktų. Anot jo, tai – bandymas stabdyti vartojimą, o kartu – ir infliaciją.
Šis normos kėlimas gali infliaciją mažinti tik vienu būdu: prikirpdamas perkamąją galią ir mažindamas paklausą.
„Tai nėra daug, bet dar vienas papildomas komponentas, kuris mažina vartotojų galimybes pirkti tiek, kiek jie norėtų. To ECB ir siekia, šis normos kėlimas gali infliaciją mažinti tik vienu būdu: prikirpdamas perkamąją galią ir mažindamas paklausą. Tai bandymas slopinti vartojimą, ypač skolintais pinigais. Tam ir reikia nusiteikti“, – BNS sakė N. Mačiulis.
„ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms. Tai yra tinkamas ženklas, nes neapibrėžtumas šiuo metu ir taip yra didelis“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
Pasak jos, lūkesčiai dėl tokios ECB elgsenos jau vyravo – tai matyti iš pastarosiomis dienomis didėjančio euro zonos tarpbankinių palūkanų „Euribor“ normų.
„Rinka jau įskaičiuoja pinigų politikos griežtinimo žingsnius, tad toks žingsnis tikrai nenustebino“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
N. Mačiulio taip pat teigė, kad būsto paskolos jau kurį laiką teikiamos atsižvelgiant į paskutinio pusmečio „Euribor“ pokytį, o tai reiškia, kad už paskolas gyventojai mokės daugiau.
„Tokio sprendimo banga iki galutinio vartotojo atsirita anksčiau nei priimamas pats sprendimas, nes jeigu žiūrėtume šešių mėnesių Euribor, tai jis jau teigiamas ir didžioji dalis būsto paskolų jau susieta juo, trijų mėnesių Euribor netrukus bus teigiamas“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Šią savaitę paskelbtais Lietuvos banko skaičiavimais, vidutinė būsto paskolos įmoka šiuo metu yra 230 eurų. Palūkanų normai išaugus 0,5 procentinio punkto įmoka padidėtų 12 eurų, vienu punktu – 24 eurais, dviem punktais – apie 50 eurų.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, tai, kad palūkanos ištraukiamos iš neigiamos zonos, neturėtų labai atsiliepti paskolas su kintamomis palūkanomis pasiėmusiems gyventojams.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad dėl ECB sprendimo brangsianti būsto paskola neatrodo tragedija, tačiau bendrame kontekste tai būtų dar viena papildoma našta gyventojams.
„Jeigu turime 100 tūkst. eurų paskolą, tai vienas procentas lemia, kad per metus už ją papildomai reikės mokėti tūkstantį eurų, per mėnesį – 83 eurus. Žmogui, kuris gali sau leisti tiek skolintis, toks padidėjimas nebus tragedija, bet įvertinus, kad už kurą mokame dvigubai, išlaidos maistui yra padidėjusios, tai pabrangusi paskola tampa dar viena papildoma našta“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
„Tai kol kas nėra reikšmingas padidėjimas, šiemet tai tikrai neturėtų būti didelis iššūkis. Daug kas priklausys nuo to, kiek bankas yra numatęs tokių žingsnių žengti toliau“, – aiškino analitikė.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad pirmuosius žingsnius įvardijęs ECB toliau elgsis labai atsargiai.
„Eurozonos ekonominė situacija nėra vienareikšmė, pavyzdžiui, tokios ekonomikos, kaip Baltijos valstybės, demonstravo perkaitimo ženklus, tačiau dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiuo metu išgyvena visai kitokias nuotaikas, nes gyventojai ir įmonės savo perspektyvas vertina santūriau, o importuota infliacija gniaužia ekonomikos plėtros perspektyvas“, – sakė analitikė.
„Gali būti, kad rudenį vėl grįš priešingas dabartiniam naratyvas ir teks grįžti prie ekonomikos stimuliacijos ir reanimacijos dėl to, kad tam tikros euro zonos teritorijos nugrims į ekonominę recesiją“, – pridūrė ekonomistė.
Tuo metu M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad ECB pranešė apie liepos pradžioje nutraukiamą turto pirkimo programą, tai, anot jo, reiškia skolinamų pinigų brangimą.
„Pinigų spausdinimo era baigiasi, konstatuojama, kad daugiau pinigų į rinką nebus liejama, pinigai brangs“, – sakė M. Dubnikovas.
N. Mačiulis sako, kad galimas normos kėlimas vienu procentiniu punktu nesukels stipraus šoko ir neprimins 2007–2008 metų.
„Tai ne naujiena, buvo lūkestis, kad ji kils 50 bazinių punktų, o rinkose lūkestis šiuo metu yra toks, kad iki metų pabaigos bus didinama bent 1 procentiniu punktu. Kiekvienas gali suskaičiuoti, priklausomai nuo to, koks yra paskolos dydis, kiek padidės įmoka. Tai nebus didelis šokas, mes negrįšime į 2007–2008 metus, kai tarpbankinių palūkanų normos siekė 5–6 procentus“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.
ECB ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį 25 baziniais punktais padidins bazines palūkanų normas. Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjį, o kiek, – priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kevin EU“ kreditoriai teismo prašo įmonei iškelti bankroto bylą
Grupė kreditorių prašo teismo finansų technologijų įmonei „Kevin EU“ iškelti bankroto bylą, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
ESO: elektros Lietuvoje po audros vis dar neturi apie 22 tūkst. vartotojų2
Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
V. Šilinskas: 1070 eurų siekiantis minimalus atlyginimas būtų šoko terapija darbdaviams7
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas iki 1070 eurų, ko siekia profsąjungos, neigiamai veiktų verslą. Anot jo, kadangi MMA augimas veikia ir didesnes algas gaunančius...
-
NKVC vadovas operatorius ragina labiau rūpintis, kad dėl audrų nestrigtų mobilusis ryšys1
Siekiant ateityje per gamtos stichijas išvengti mobiliojo ryšio trikdžių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas operatoriams siūlo stotis aprūpinti galingesne elektros tiekimą garantuojančia technika. ...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Latvijos sienos statybai2
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos k...
-
Svarbu: šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį
Dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas. Pakeitę gyvenamąją viet...
-
Užimtumo tarnyba nutekino klientų duomenis: kokia žala gyventojams gali būti padaryta?1
Užimtumo tarnyba (UžT) netyčia nutekino 29 tūkst. klientų duomenis – vardus, pavardes, asmens kodus, adresus, telefonus ir net buvusį darbo užmokestį. Teisinasi, kad tai – žmogiškoji klaida, nors pripažįsta, kad papildomos saugumo...
-
Viceministrė: ESO įpareigosime suformuoti generatorių rezervą2
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketinama įpareigoti įsigyti daugiau generatorių, kurie padėtų gyventojams dėl gamtos stichijų nutrūkus elektros tiekimui. ...
-
Populiarėja vandens turizmas
Įpusėjus vasaros sezonui vandens pramogas organizuojantis verslas pastebi augantį susidomėjimą pramogine laivyba. Tiek laivų, tiek baidarių nuomotojai teigia savaitgaliais esantys visiškai užimti. Be to, verslo atstovų teigimu, dalis pramogini...
-
VMI pervedė gyventojams 363,5 mln. eurų GPM permokų
Iki šių metų liepos 31 dienos 870 tūkst. šalies gyventojų susigrąžino gyventojų pajamų mokesčio permokas. Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), jiems pervesta suma viršijo 363,5 mln. eurų. Visgi dar liko 15,6 tūk...