- Valdas Pryšmantas, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.
Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad metinė infliacija gali ir toliau mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės bei vangios paklausos, todėl šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos.
„Metinė infliacija išties yra visiškai išsikvėpusi (...). Drąsiai galima teigti, kad lauksime ir metinės defliacijos šiemet, nes palyginamoji bazė yra labai aukšta, tuo tarpu pirmą pusmetį vartojimo paklausa išliks pakankamai vangi ir atitinkamai tai sukels spaudimą kainoms ir pasiūlai prisitaikyti“, – trečiadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, kainas sausį labiausiai koregavo mokesčių ir įstatymų pakeitimai – didėję kuro akcizai ir panaikinta PVM lengvata maitinimo verslui, o jų didėjimą labiausiai kompensavo sezoninės nuolaidos.
„Kad bus mėnesinė infliacija, tai mes žinojome, nes buvo administracinių sprendimų, mokestinių poveikių, akcizų padidinimas, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimas maitinimo paslaugoms – visa tai įsijungė nuo sausio 1 dienos ir kilstelėjo kainas, tačiau sezoniškumas buvo pakankamai reikšmingas ir kompensavo kainų padidėjimą – įvairios sezoninės nuolaidos drabužiams, avalynei buvo pakankamai reikšmingos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tai, kad metinė infliacija toliau mažėja, nėra netikėta tendencija.
(...) Matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima.
„Matome, kad metinė infliacija ir toliau sparčiai mažėja, nukrito iki 0,7 proc. Nėra netikėta tendencija, būtent ją labiausiai lemia pingančios prekės, nes, matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot jo, tai lemia įvairios išorės tendencijos, pirmiausia penktadaliu atpigusios žaliavos.
„Mes matome, daugelis pramoninių metalų, maistinės žaliavos – kviečiai, kukurūzai, miežiai, sojos pupelės – visos tos žaliavos yra maždaug 20 proc. pigesnės nei buvo prieš du metus, prieš tą didį infliacijos šuolį. Tai pradeda atsispindėti jau ir galutinėse vartojimo kainose, tai yra atpigus žaliavoms pradeda mažėti ir galutinės prekių kainos parduotuvėse“, – sakė analitikas.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog kainos vis dar yra aukštesnės nei tikėjosi vartotojai.
„Sausio mėnesio duomenys vis tik sako, kad mes, kaip ekonomika, nei skubame kažkur mažinti, koreguoti kainas, kad daugiau vartotojų turėti, bandome jas išlaikyti. Iš principo vis dar gyvename aukštų kainų lygyje ir vartotojų požiūriu, ypatingai apie maisto ir paslaugų sektorių, tikėjosi tų korekcijų“, – BNS sakė R. Krušinskas.
N. Mačiulis pridūrė, kad didelės įtakos mažėjančioms prekių kainoms taip pat turi mažėjančios Kinijos produkcijos eksporto kainos, taip pat smukusios gamtinių dujų kainos.
„Matome, šiuo metu Kinijos eksporto kainos yra net dešimtadaliu mažesnės negu buvo prieš metus, tai irgi pradeda atsispindėti galutinėse prekių kainose ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse“, – sako N. Mačiulis.
„Dabartinė dujų kaina yra nukritusi šiuo metu iki 25 eurų už megavatvalandę (MWh) – praktiškai nebesiskiria nuo praėjusio dešimtmečio vidutinio lygio. Tai irgi yra defliacijos veiksnys, kuris turės įtakos tolesniam infliacijos mažėjimui ir Lietuvoje, ir kitose Euro zonos valstybėse“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad infliacija ir toliau mažės.
„Labai tikėtina, kad infliacijos dugnas nepasiektas ir pavasarį mes matysime infliaciją, artimą nuliui, o prekės kai kurios šiemet toliau pigs, ypač maisto“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu R. Krušinskas sako, kad kainos gali smarkiai nesikeisti artimiausią pusmetį, o tai liudija apie stagnaciją.
„Manau, kad šie metai prasideda su ta pačia tendencija, kuris tikriausiai bus išlaikoma bent artimiausią pusmetį – tai yra tas stagnuojantis režimas, aš vadinu tą korekciją iki vieno procento, kas iš principo sako, kad mes esame vietoje“, – BNS sakė R. Krušinskas.
Sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.). Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...