- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo socialdemokratai toliau kritikuoja Lietuvos bankus. Aiškėja, kad „Swedbank“ Lietuvoje toliau taiko savo pelno procentą paskoloms, nors banko padaliniai Estijoje ir Latvijoje – ne. Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad bankai taip keršija už solidarumo mokestį. Ar Lietuvoje bankai yra išskirtinai godūs, LNK žurnalistas klausė finansų ekspertės Jekaterinos Govinos.
– Kas yra bankų pelno marža ir kokia ji yra Lietuvoje?
– Priklausomai nuo paskolų rūšies, būsto paskoloms įprastinė marža yra 1,5–2 proc. Turi įtakos skolininko kreditingumas, finansinė padėtis ir pan. Tad galima sakyti, kad vidutiniškai marža sudaro apie 2 proc.
– Ar yra skirtumas, kada žmonės pasiėmė paskolas: ar prieš penkiolika metų, ar dabar?
– Anksčiau ta marža buvo šiek tiek mažesnė. Paskui išaugo. Dabar matome tendenciją, kad nors ir šiek tiek, bet ji sumažėjo. Apskritai marža yra statiška, mažai kintanti, todėl visais laikotarpiais, sakyčiau, ji svyruoja tarp 1,5 – 2 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Latvijos ir Estijos bankuose paskolas turintys žmonės dabar gali nemokėti šitos banko dalies. Moka – tik „Euriborą“. Jei vertintume standartinę būsto paskolą, kiek tokiu atveju galima sutaupyti?
– Reikia pasakyti, kad taip nėra, jog bankai netaiko maržos visą paskolos laikotarpį. Latvijoje, Estijoje šiuo metu siūloma maržos nemokėti tik vienerius arba dvejus pirmus metus, įvertinus visos paskolos trukmę. Pavyzdžiui, jei ji –25–30 metų, tai tie dveji metai yra labai nedaug. Gyventojams reikėtų pasiskaičiuoti įsipareigojimų naštą ir nesusivilioti tokiais rinkodaros triukais, kai siūloma pirmus metus nemokėtu maržos, bet vėliau tas skaitiklis įsijungs ir skaičiuos pakankami daug.
– Kaip yra kitose Europos šalyse, ką daro kiti bankai? Ar visur įprasta taikyti maždaug 2 proc. pelno maržą?
– Praktika labai skirtinga. Žinome, kad Lietuvoje neturime fiksuotų būsto paskolų palūkanų, o pavyzdžiui, Prancūzijoje tai – įprastinė praktika. Iš principo tai reiškia, kad banko marža bei kintama palūkanų norma yra tiesiog sukombinuojama ir gyventojams siūloma ta fiksuota palūkanų norma. Tarkime, Prancūzijoje šiuo metu marža plius ta kintama palūkanų norma sudaro apie 2,5 proc. Lietuvos bankų duomenimis, kovo pabaigoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 5 proc.
Prancūzijoje šiuo metu marža plius ta kintama palūkanų norma sudaro apie 2,5 proc. Lietuvoje (...) kovo pabaigoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 5 proc.
– Ar tai reiškia, kad Lietuvoje bankai yra godesni?
– Gal, sakyčiau, protingesni. Tai yra verslas ir, matyt, nereikėtų vertinti per tą prizmę godūs ar ne. Verslas maksimizuoja pelną. Tą patį daro ir bankai. Jeigu gyventojai gali mokėti, nėra konkurencijos, kur žmonės galėtų pigiau pasiimti paskolą, atitinkamai pritaikoma ir maksimali kainodara.
– Ar bankams būtų naudinga, jei dalis žmonių, paėmusių paskolas, neišgalėtų jų mokėti?
– Žinoma, kad ne. Bankas vykdo paskolinę veiklą ir niekas nenori tapti nekilnojamojo turto bendrovėmis. Bankai tikrai nesuinteresuoti pasiimti tą nekilnojamąjį turtą, kurį paskui reikėtų kažkaip realizuoti. Tad visada žiūrima, kad tas skolininkas bet kokiu atveju galėtų paskolą grąžinti. Tai yra pagrindinis bankų verslo modelis, kurį jie ir taiko.
– Komercinių bankų įvaizdis buvo pakankamai neblogas Lietuvoje. Kaip bus dabar?
– Ta bankų pozicija mane kartais stebina. Norėtųsi gal šiek tiek didesnio solidarumo. Kalbu ne apie tą solidarumo mokestį, o apie tai, kaip bankai noriai ištiesia ranką žmonėms ir tokiu krizės laikotarpiu, kai žengiame į recesiją. Tad norėtųsi šiek tiek geresnio bankų įvaizdžio. Nuo ko ir pradėjome – Estijoje, jei įeitumėte į „Swdbank“ puslapį, pamatytumėte, kad pirmais metais ten galima ne tik pasiimti paskolą su nuline marža, bet ir ūkininkai savo technikai gali pasiimti paskolas su nuline marža pirmaisiais metais. Tokiomis pat lengvatinėmis sąlygomis galima gauti paskolą, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kt. Tad norėtųsi nuosaikesnio tų pačių bankų, esančių tame pačiame regione, požiūrio. Įvaizdžiui tai tikrai nepakenktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai „Instagram“: tik populiarūs vaizdo įrašai pasižymės aukštesne vaizdo kokybe
Socialinių tinklų platformoje „Instagram“ – pokyčiai. Nuo šiol socialiniame tinkle aukštesne vaizdo kokybe pasižymės tik populiarumo sulaukę vaizdo įrašai, rašoma pranešime žiniasklaidai. ...
-
ESO: užsitęsus smarkiam vėjui, daliai vartotojų elektros tiekimas nutrūko ir pirmadienį
Nors savaitgalį dėl audros nutrūkęs elektros tiekimas vartotojams buvo atstatytas, pirmadienį dėl nerimstančio vėjo jis nutrūko dar 700 namų ūkių. Savo ruožtu „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad šiai daliai gyve...
-
Teks priprasti prie lietuviškų atlyginimų: ką dirbs vokiečių brigados šeimų nariai?17
Užimtumo tarnyba ragina įmones siūlyti darbą Vokietijos brigados karių žmonoms ir kitiems šeimos nariams, persikelsiantiems į Lietuvą. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad iš 5 tūkst. vokiečių karių, maždaug trečdalis...
-
Ministerija: palūkanų kompensacijos ūkininkams bus mokamos kas mėnesį
Palūkanų kompensacijos ūkininkams nuo lapkričio 1 dienos išmokamos kas mėnesį, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus taikoma daugiau darbuotojų
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus taikoma daugiau darbuotojų, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Pradėta platinti antroji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti antroji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...
-
T. Povilauskas: šis ES sprendimas brangins kiniškus automobilius Europoje1
Europos Sąjungai (ES) galutinai pritarus papildomiems muitams Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, Lietuvos ekspertai ir verslo atstovai sako, kad dėl to Lietuvoje ir Europoje sulėtės šių transporto priemonių pigimas. ...
-
LEA: brango tik benzinas ir gamtinės dujos
Praėjusią savaitę Lietuvoje brango tik benzinas ir gamtinės dujos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skaičiuojama, kad Brent nafta per savaitę atpigo 3,7 proc., biokuro kainos mažėjo 0,2 proc., dyzelino – 0,4 proc., o benzinas ...