- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui.
„Projektas „Rail Baltica“ yra karinio mobilumo ir susisiekimo tarp mūsų šalių pagrindas. Labai svarbu, kad jį užbaigtume iki 2030 metų ir dirbtume kartu, siekdami užsitikrinti tolesnį ES finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje“, – trijų Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje Klaipėdoje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.
„Tikiuosi, kad sulauksime teigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, kadangi, skirtingai nei 2011 ar 2012 metais, mes matome, koks svarbus yra „Rail Baltica“ projektas kariniam mobilumui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Anot jo, projektas pabrango dėl infliacijos, o Lietuvoje dėl jo būtinybės nekyla jokių politinių nesutarimų.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat teigė, kad „Rail Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo projektas sprendžiant hibridinio karo grėsmes bei esant reikalui perdislokuoti karines pajėgas.
„Turime daryti viską, ką galime, kad įtikintume savo Europos kolegas, jog kitame Europos (Sąjungos – BNS) biudžete būtina užsitikrinti ES paramą. Patinka tai ar ne, gali būti diskusijų dėl kitų finansavimo šaltinių paieškos, bet, mano nuomone, nacionalinis ir Europos finansavimas bus du kritiškiausi šio projekto finansavimo elementai“, – teigė E. Rinkevičius.
„Dabar mums visiems reikia suvienyti jėgas, kad įtikintume Europos Komisiją, mūsų Europos draugus ir sąjungininkus, jog 2028–2035 metų laikotarpiui turi būti užtikrintas pakankamas biudžetas. Žinoma, dar turime išspręsti kai kurias projekto detales, kurias, kaip žinote, šiuo metu aptariame Latvijoje“, – teigė jis.
Estijos prezidentas Alaras Karisas pabrėžė, kad pagrindinė „Rail Baltica“ problema – galimas vėlavimas ir pabrangimas.
„Mes turime rasti piniginių išteklių iš mūsų nacionalinių biudžetų, taip pat europinių resursų. Tačiau europiniai pinigai neateis anksčiau nei 2028 metais, todėl tai mums reikės padaryti iš savų resursų“, – Klaipėdoje teigė A. Karisas.
„Rail Baltica“ yra ypatingos reikšmės Baltijos šalių konkurencingumui ir sujungiamumui, taip pat regiono saugumui ir atgrasymui. Todėl bendromis pastangomis sieksime didesnio „Rail Baltica“ ir kitų su kariniu mobilumu susijusių projektų finansavimo, pasitelkiant tolesnį ES dalinį finansavimą kitoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje perspektyvoje“, – teigiama Baltijos šalių vadovų bendrame pareiškime.
„Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto Lietuvos valdžios atstovai yra sakę, kad pagrindinė jo problema ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. Šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...