- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint paskatinti pranešti apie pažeidimus darbo vietoje, pradeda veikti tam skirtas interneto tinklalapis, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Kaip nurodoma pranešime, interneto tinklalapyje pranesktiesa.lt paaiškinama, kas ir apie kokius pažeidimus gali pranešti, kokiu būdu tai padaryti ir ką reikia pateikti. Jame taip pat pateikti istorijų pavyzdžiai, pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių taikymo atvejai.
Anot prokuratūros, pranešėjams, išdrįsusiems pranešti apie pažeidimus, taikomas visiškas konfidencialumas ir apsaugos priemonės, o pasitvirtinus informacijai apie pažeidimą – išmokamas atlygis, kartais siekiantis ir dešimtis tūkstančių eurų.
2019–2022 metų laikotarpiu pagal pranešėjų suteiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai dėl visuomenei aktualių pažeidimų. Nustatyta, kad valstybei buvo nesumokėta beveik 38 mln. eurų mokesčių, o kitokio pobūdžio žala siekė daugiau nei 48 mln. eurų. Dėl pranešėjų suteiktos informacijos pažeidėjai sulaukė baudų.
„Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui“, – pranešime cituojama generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui.
Nuo 2019 metų pradžios Lietuvoje asmenys gali pranešti apie visuomenės saugumo ar sveikatos, aplinkosaugos, finansų ar buhalterinės apskaitos, neteisėto poveikio, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitus pažeidimus, susijusius su viešuoju interesu. Tokius pranešimus nagrinėja Generalinė prokuratūra, ji koordinuoja pranešėjų apsaugos procesą Lietuvoje. Generalinio prokuroro sprendimu prokuratūroje pranešėjų apsaugos funkcija priskirta Vidaus tyrimų skyriui.
„Pranešus apie galimą pažeidimą, sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo priimamas per 10 darbo dienų, tačiau nuo pat pranešimo pateikimo yra užtikrinamas pranešusio asmens konfidencialumas, jam taip pat taikoma apsauga nuo neigiamo poveikio“, – sakė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė.
Gavusi pranešimą, Generalinė prokuratūra visada palaiko ryšį su pranešėju, o jei informacija pasitvirtina ir pradedamas tyrimas, nuolatos informuoja apie jo eigą ir sprendimus.
Per ketverius šio įstatymo galiojimo metus į valstybės biudžetą buvo sumokėta daugiau nei 317 tūkst. eurų ir tenkinta civilinių ieškinių už daugiau nei 70 tūkst. eurų.
Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metų sausio 1 dieną, jis įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, kurioje dirba ar dirbo, apsaugos mechanizmą. Įstatymas tai pat numato, kad valstybės, savivaldybių institucijose bei privataus verslo įmonėse turi būti sukurtas vidinis kanalas, per kurį jų darbuotojai galėtų pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...