- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų finansuojamų būsto sandorių. Be to, mūsų šalies gyventojai dažniau renkasi naujesnės statybos būstą, kuriam skolinasi vidutiniškai mažiau nei šalių kaimynių gyventojai, rodo tyrimas.
Sutarčių augimas
"Swedbank" atkreipia dėmesį, kad sparčiausias augimas šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat metu 2020 m., užfiksuotas Estijos rinkoje – čia suteikta 46 proc. daugiau būsto paskolų. Pagal būsto finansavimo aktyvumą, nuo Estijos nedaug atsiliko Latvija, kurioje palyginamuoju laikotarpiu sudaryta 44 proc. daugiau būsto finansavimo sutarčių. Lietuvoje sudarytų būsto finansavimo sandorių skaičius išaugo 21 proc.
"Didelį aktyvumą būsto rinkoje šiuo metu stebime visose Baltijos šalyse, o kaimyninėse valstybėse sandorių šuolis pirmoje metų pusėje buvo pastebimai didesnis nei Lietuvoje. Pandemija erdvesnį būstą rinktis paskatino estus – šioje šalyje individualių namų dalis padidėjo nuo 27 iki 30 proc. visų sandorių. Latvijos gyventojai dažniau ėmė pirkti butus, kurių dalis tarp visų sandorių išaugo iki 76 proc.", – sako "Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Pasak jo, Lietuvoje proporcija tarp butų ir individualių namų per pastaruosius metus nesikeitė ir šiuo metu sudaro 67 ir 33 proc.
Estai ima daugiausiai
Beje, didžiausias sumas būstui įsigyti Baltijos šalyse skolinasi Estijos gyventojai. Vidutinė paskola butui įsigyti šioje šalyje siekia apie 91 tūkst. eurų, namui – daugiau kaip 132 tūkst. eurų. Estijoje per pastaruosius metus užfiksuotas ir didžiausias vidutinės paskolos pokytis – ji padidėjo daugiau kaip 10 proc.
Latvijos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai apie 62 tūkst. eurų, namui – apie 114 tūkst. eurų. Vidutinė paskola Latvijoje palyginamuoju laikotarpiu išaugo apie 6 proc.
Lietuva iš kaimyninių Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad vidutinė paskolos suma butui ir namui įsigyti yra gana panaši ir siekia 78 ir 83 tūkst. eurų, rodo "Swedbank" duomenys. Paskolos suma mūsų šalyje per metus padidėjo vidutiniškai 5 proc.
"Palyginti ryškius skirtumus tarp paskolų dydžio lemia nekilnojamojo turto kainų skirtumai ir paskolų suteikimo geografija. Pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje didžioji dalis paskolų išduodama būstui šių šalių sostinėse įsigyti. Lietuvoje sostinės veiksnys nėra toks reikšmingas, nes beveik du trečdaliai būsto finansavimo sandorių sudaroma kituose šalies miestuose ir regionuose, ir tai kiek sumažina vidutinę paskolos sumą šalyje", – pažymi P.Ladziato.
Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus.
Mūsų išskirtinumas
Pasak P.Ladziato, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus. "Swedbank" suteiktos paskolos 2019–2021 m. statybos butams įsigyti Lietuvoje sudaro 32 proc. visų butams įsigyti skirtų paskolų, o net kas antra (51 proc.) namo paskola yra skirta naujos statybos namui įsigyti arba statyti.
Estijoje paskolos naujiems butams įsigyti sudaro 31 proc., naujiems namams – 40 proc. visų atitinkamo tipo paskolų. Latvijoje 18 proc. ir 44 proc. visų atitinkamo tipo paskolų.
Pagal būsto plotą visų Baltijos šalių gyventojų įsigyjami butai yra panašūs – jų plotas vidutiniškai sudaro apie 63 kv. m.
Lyginant individualius namus, lietuviai ir estai renkasi įsigyti arba statyti panašaus ploto namus, kurių dydis vidutiniškai siekia apie 149 kv. m. Latviai prioritetą teikia didesnio ploto individualiems namams – jų vidutinis plotas sudaro apie 187 kv. m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Krašto apsaugai šiemet ketinama skirti dar 7 mln. eurų1
Vyriausybė planuoja dar 7 mln. eurų skirti prioritetiniams įgyvendinti krašto apsaugos sistemos projektams. ...
-
Tyrimas: pirkdami maistą gyventojai orientuojasi į kokybę ir vietinius gamintojus
Renkantis maistą, Lietuvos gyventojai didžiausią dėmesį skiria gaminių kokybei, rodo bendrovės „Havas Group“ užsakymu atliktas vartotojų tyrimas. ...
-
A. Armonaitė su JAV startuoliu „Cast AI“ aptarė plėtros planus Lietuvoje1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir technologijų startuolio „Cast AI“ vadovai bei JAV rizikos kapitalo atstovai aptarė įmonės plėtros planus Lietuvoje, antradienį pranešė ministerija. ...
-
Mažame plote žievėgraužio tipografo pažeistus medžius ministerija leido kirsti neplynai2
Žievėgraužio tipografo nedideliame plote pažeistus medžius Aplinkos ministerija leido kirsti neplynai. ...
-
LB: parama būstą norinčioms įsigyti jaunoms šeimoms galėtų būti taiklesnė
Seimui birželį priėmus įstatymų pakeitimus, kurie sugriežtino paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą skyrimo tvarką, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė vertina, kad parama galėtų būti taiklesnė. Taip p...
-
Po VMI pastabų autoserviso pelnas šoktelėjo dvigubai
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Panevėžio AVMI) atlikusi vieno Aukštaitijos autoserviso stebėseną nustatė, kad įmonė dvejus metus deklaravo esanti tariamai nuostolinga, todėl jos savininkas reguliariai skolino savo įmo...
-
LB atstovė: gerėjant būsto įperkamumui nereikėtų lengvinti skolinimo2
Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui. ...
-
Atsakė, kada būsto įperkamumas grįš į priešpandeminį lygį
Būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį, rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas. ...
-
LEA vadovė: elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių yra bene perpus pigiau negu iš dujų4
Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos ...
-
Ministerija skirs 163 mln. eurų švietimo pagalbai
Nuo šių metų rugsėjo planuojama didinti finansavimą švietimo pagalbai. Tam valstybė yra numačiusi skirti daugiau nei 163 mln. eurų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...