- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pieno gamintojai dėl pradelstų perdirbimo įmonių skolų skundžiasi Žemės ūkio ministerijai. Šios vadovai abi puses ragina taikytis ir nekirsti šakos, ant kurios kartu sėdi.
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusiame Pieno tarybos posėdyje susirinkę pieno gamintojai, perdirbėjai, mokslo ir valstybės institucijų atstovai sutarė, kad šiandien negalima imtis jokių griežtų sankcijų.
„Pabandykime ieškoti racionalių išeičių, kaip galėtume gyventi taupiau, mažinti išlaidas ir kuo efektyviau organizuoti darbą“, – žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodžius perdavė ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas.
Posėdyje dalyvavę pieno gamintojai buvo ypač susirūpinę pradelstomis perdirbimo įmonių skolomis, rašoma ŽŪM pranešime. „Pastaruoju metu kai kurios įmonės su kooperatyvais tyčia neatsiskaito laiku, o atsiskaitymai su pavieniais gamintojais nestringa. Ši kooperatyvų žlugdymo tendencija mums kelia didelį nerimą“, – rūpesčiais pasidalijo Andriejus Stančikas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas. Pasak jo, kooperatyvui „Pagramančiai“ pradelstos skolos siekia beveik 2 mln. litų, „Pieno gėlei“ - 400 tūkst. litų, asociacijai „Karvutė“, jungiančiai 14 kooperatyvų, apie 6 mln. litų. Daugiausia pieno gamintojams yra skolinga Alytaus pieninė ir bendrovė „Marijampolės pieno konservai“.
„Nenorime tampytis po teismus, kelti skandalų, susigadinti santykių su partneriais, bet galime būti priversti tai daryti“, – konstatavo A.Stančikas. Jam pritarė ir kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius Ovidijus Drūlia, neabejojantis, kad bet kokios sankcijos, mažinančios įmonių apyvartą, atneš žalą abiem rinkos dalyviams.
Pieno perdirbimo įmonių atstovai ne tik gynėsi nuo pateiktų kaltinimų, tvirtindami, kad pinigai jau pervedinėjami, bet ir kaltino bankus nenoriai skolinant, didinant palūkanas.
„Su bankų atstovais Žemės ūkio ministerijos vadovybė jau yra ne kartą susitikusi ir galima užtikrinti, kad bankai tikrai geranoriški ir puikiai supranta pieno sektoriaus situaciją. Problema ta, kad mūsų bankai yra pasaulio finansų rinkos dalis, todėl jų rankos, mažinant palūkanas, surištos“, – padėtį charakterizavo ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius.
Pieno gamintojai ir ūkininkai daug vilčių sieja su atnaujintomis subsidijomis. Nuo 2009 m. vasario vėl bus mokamos 2007 m. birželį sustabdytos eksporto subsidijos už sviestą, sūrį, pieno miltelius. Manoma, kad tai paskatins didėti eksporto apimtis. Pieno gamintojai tikisi, kad suaktyvėjus eksportui ir pieno perdirbėjams atlaisvinus sandėlius nuo perteklinės produkcijos, turėtų padidėti pieno supirkimo kainos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vasarą sukčiai suįžūlėjo: kaip apsisaugoti?
Vasarą plačiau atvertos gyventojų piniginės vilioja finansinius sukčius – nusikaltėliai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir...
-
Lietuva ragina ES greičiau atsisakyti rusiškų SGD importo
Europai gegužę pirmąkart per pastaruosius dvejus metus iš Rusijos importavus daugiau gamtinių dujų nei iš JAV, Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) greičiau atsisakyti rusiško kuro. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: norint toliau pretenduoti į RRF lėšas, reikės priimti sprendimus dėl mokesčių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įspėja, kad jeigu Lietuva norės pretenduoti į likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mokesčių reforma turės būti ...
-
Seimo komitetas vertins G. Nausėdos priekaištus dėl sveikatos sektoriaus3
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį aptars prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pateiktas pastabas ir pasiūlymus sveikatos apsaugos srityje. ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas1
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus4
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?6
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams3
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...