- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konkurencijos tarybai įpareigojus nutraukti sutartis su tolimojo keleivinio susisiekimo autobusų bendrovėmis, vežėjų atstovai ragina neskubėti priimti sprendimų.
Liepą Konkurencijos taryba skyrė 43 tūkst. eurų baudą rinką prižiūrinčiai Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) ir įpareigojo ją per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais. Tarybos vertinimu, 2018 metais, pratęsiant sutartis su vežėjais, buvo ribojama konkurencija ir į rinką negalėjo patekti nauji dalyviai, todėl juos būtina atrinkti iš naujo.
Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas nuogąstavo, kad iš vežėjų bus atimtas verslas, nors vežimus vykdančios įmonės nepadarė jokių nusižengimų.
„Kas labiausiai kelia nerimą ir kodėl svarstymas kelia emocijas, esmė tokia, kad vežėjai, kurie dirba, jie nepažeidę jokių įstatymų, mokame mokesčius, investuojame ne tik į autobusus, bet statome stotis, infrastruktūrą. Bet institucijos dabar vieną kitą nubaudžia ir išeina taip, kad yra atimamas verslas iš vežėjų“, – Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo L. Skardžiukas.
Įmonės direktoriaus teigimu, vykdoma reforma labiau primena rinkos perskirstymą.
„Turime labai daug klausimų, nes bijome, kad ta reforma, kuri yra daroma kabinetuose, kai bus svarstomi konkursai, jų sąlygos nėra aiškios, ir tas (...) įvardijimas, kad privatus kapitalas, privatininkai nuneša savivaldybių pinigus ir gal valstybės pinigus, – šiuo atveju mums labiausiai nerimą kelia kontekstas. Bijome, kad tai bus ne reforma, o rinkos perskirstymas“, – teigė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ragino neskubėti su sprendimais bei siūlė palikti galiojančias sutartis su vežėjais iki jų pabaigos.
„Manau, kad skubėti neverta. Matome, kad privatus kapitalas jau daugelį metų dirba, moka mokesčius, investuoja į autobusus, negauna jokių subsidijų, tik tas pačias subsidijas, kurios susijusios su kitais keleivių pavėžėjimais – studentai, pensininkai ir kiti. Visa kita tai yra komercinė veikla.
Dabar kalbėti, kad privatus verslas turėtų konkuruoti su valstybiniu galimai per savivaldybes, tai šiandien yra tikrai nelogiška, klausimas yra neišspręstas, neišdiskutuotas, reikia visiems pasigilinti ir suprasti. Bet veikiantis verslas, kuris šiandien išgyvena tikrai sunkius laikus – autobusų apkrova yra maža, karantinas, tai faktas, kad jie dirba dabar į minusą“, – komitete teigė V. Janulevičius.
„Prašymas arba palikti galioti esančias sutartis, jeigu įmanoma, iki jų pabaigos, arba išdiskutuoti per ateinančius mėnesius detaliau su visais socialiniais partneriais“, – pridūrė jis.
Konkurencijos tarybos nuomone, atliktos vežėjų investicijos, kurias akcentuoja Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA), negali būti priežastis uždaryti rinką nuo potencialių jos dalyvių ir sudaryti galimybes veikti tik jau investicijas atlikusiems ūkio subjektams, nes tai prieštarautų sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principui, o nauji rinkos dalyviai negalėtų patekti į rinką, net jei būtų pasirengę pasiūlyti kainos ir kokybės požiūriu vartotojams patrauklesnes paslaugas.
LKVA atkreipia dėmesį, kad nutraukus sutartis su vežėjais ir skelbiant naujus konkursus „galimai pablogėtų valstybės mobilizaciniai (karo atveju) ar evakuaciniai (Astravo AE avarijos ar Covid-19 atvejais) resursai“.
Tolimojo susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje pervežama apie 8,5 mln. keleivių.
Konkurencijos tarybos nutarimas yra apskųstas teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas
Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. ...
-
Į Turto banko rankas pateko 682 objektai – tarp jų ir vadinamieji Seimo garažai
Praėjusias metais Turto banko rankas pateko 682 turto objektai, kurie buvo perimti iš valstybės įstaigų, paveldėti valstybės ar perimti likvidavus įmones. Į bendrą turto objektų skaičių įeina ir 178 pastatai bei patalpos, kuriuos Turto bank...
-
Ministrė: vidutiniškai tris mėnesius ieškoti darbo ir gauti pašalpą – normalu
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. ...
-
Nacionalinis plėtros bankas ILTE paskelbė apie lengvatines paskolas: kam jos priklauso
Vidurio ir vakarų regione veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms bus suteikta iki 10 mln. eurų lengvatinių paskolų, skelbia nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Budrys įšaldytą turtą Rusijai siūlo grąžinti su viena sąlyga
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vakarų įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai. ...
-
Ekspertai atvyko įvertinti Lietuvos ekonominę situaciją
Darbą Vilniuje pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, kurie šią savaitę vertins Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas. ...
-
Ruginienė: dabartinė pensija neatitinka oraus pragyvenimo standartų – bus pokyčių
Siekdama didinti pensijas, Vyriausybė ketina daugiau svorio suteikti individualiajai jos daliai, didinant dirbančiųjų paskatas kaupti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. ...
-
Mačiulis: dabartinėmis sąlygomis geriau skolintis, o ne „deginti“ turimus rezervus
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dabartinėmis aplinkybėmis, kai yra poreikis sparčiai didinti gynybos finansavimą, geriau tai daryti skolinantis, o ne panaudojant užsienio valiutos ar socialinius rezervus. Pasak eks...
-
Lietuviai kelionėms negaili ir penkiaženklės sumos: kokios šių metų turizmo tendencijos?
Kaip lietuviai keliaus šiemet ir kokios šių metų turizmo tendencijos? Kelionių ekspertai sako, kad toliau populiarėja tolimi kraštai, tokie kaip Vietnamas, Šri Lanka ir Tailandas. Taip pat pastebimas vidutinės keliautojo i&scar...
-
2024-ieji restoranų verslui buvo nuostolingi: apyvartos smukimo mastai stulbina
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2024 metais, palyginti su 2023-aisiais, augo 4,7 proc. ir siekė 19,5 mlrd. eurų (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, be PVM), pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...