„Kalbant apie valstybės ateitį, turime pradėti orientuotis ne vien į kasdienių problemų sprendimą, bet paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau, su toliau siekiančiais tikslais, padaryti, kad Lietuva taptų patrauklia talentams, kuriantiems žmonėms, kurie matytų ateitį mūsų valstybės kaip inovatyvios, pagrįstos mokslo technologijų, išradimų progresu. Tai leistų kurti naujas technologijas, patentuoti jas, vystyti gamybą ir tokiu būdu kurti naujas papildomas, gerai apmokamas darbo vietas, kas skatintų socialinių problemų sprendimą“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Finansų ministerija ketvirtadienį pristatė mokestinius pasiūlymus, kurie skatins inovacijų plėtrą ir kurs palankiausią joms aplinką Europos Sąjungoje.

Siūloma nustatyti, kad iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu. Šiuo metu tokiam pelnui taikomas 15 proc. tarifas. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, tokio pobūdžio mokestines lengvatas turi Airija, Jungtinė Karalystė ir Honkongas.

S.Skvernelio teigimu, Vyriausybė dar turės nuspręsti dėl galutinio sąrašo intelektinio turto, kuriam bus taikomos mokestinės lengvatos.

„Nebus galima įsigyti labai gero automobilio ir sakyti, kad tai susiję su įmonės plėtra ir ateitimi“, - sakė premjeras.

Taip pat siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtoms išlaidoms susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną gali susimažinti iki 50 procentų.

„Tai šansas Lietuvai, nes turime puikią infrastruktūrą, nors labai mažai išnaudotą, taip pat turėsime geriausią startinį mokestinį paketą visoje ES. Turime daug kūrybingų žmonių, kurie galės realizuoti savo idėjas Lietuvoje“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Šapoka.

Pasak V.Šapokos, siūlomomis mokestinėmis lengvatomis siekiama, kad į Lietuvą kasmet būtų pritrauktą po 1 mlrd. eurų investicijų.

„Yra dar keletas darbų, kuriuos turime atlikti - sutvarkyti reglamentavimo bazę dėl intelektinės apsaugos, nustatyti kitokio pobūdžio santykius tarp verslo, mokslo ir valstybės institucijų. Turime pašalinti ydingus administracinius barjerus ir tuomet galime kalbėti apie realius rezultatus“, - sakė finansų ministras.

Planuojama, kad siūlomos mokestinės lengvatos įsigalios nuo 2018 metų.

Mokesčių pokyčiai ir vidurinioji klasė

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bet kokie mokesčių pakeitimai negali pakenkti šalies viduriniajai klasei.

„Mūsų mokesčių sistema yra pakankamai progresyvi. Tas progresyvumas yra, bet mes tikrai svarstome įvairiausius modelius, variantus. Tiesiog mes iki birželio 1 dienos esame užsibrėžę pateikti mokestinę reformą galimą - tą ir padarysime. Esminis dalykas, kad mes turime turėti stiprią vidurinę klasę ir bet kokios intervencijos, kalbant apie mokestinę aplinką, tikrai neturėtų kenkti šitai mūsų visuomenės grupei“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad viduriniajai klasei būtų galima priskirti žmones, kurie patenkinę savo būtiniausius poreikius, dar turi apie trečdalį pajamų ir gali tenkinti kitus poreikius - skirti juos atostogoms, geresnės kokybės daiktams, vaikų mokslu, santaupoms.

Ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvoje viduriniajai klasei būtų galima priskirti apie 10 proc. gyventojų. Išsivysčiusiose šalyje šis skaičius siekia apie 30-40 proc., o Švedijoje – apie 50 procentų.

S.Skvernelis jau ne kartą yra žadėjęs iki birželio pristatyti kryptis, kaip bus keičiama mokesčių sistema. Jis trečiadienį neatmetė galimybės, kad peržiūrėjus visas mokesčių lengvatas, šilumos energijai gali būti visą laiką taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM).

„Jeigu ji atsiras, tai ji bus įtvirtinta ir nekintama, arba jos nebus“, - žurnalistams sakė premjeras. Jo teigimu, pratęsinėti lengvatą kas metus nėra prasminga.

Šiuo metu įstatymu įtvirtinta, kad lengvatinis 9 proc. PVM šildymui nustos galioti birželio 1 dieną ir galios įprastas 21 proc. tarifas. Grupė konservatorių neseniai įregistravo įstatymo pataisas ir siūlo lengvatą pratęsti dar trejiems metams. Naujasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo visam laikui nustatyti lengvatinį tarifą.

Finansų ministerija šiemet ketina peržiūrėti mokestines lengvatas, pritaikyti kompleksines priemones, kurios padėtų sumažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems, taip pat ketinama pasiūlyti vienerių metų mokestines „atostogas“ pradedančiam verslui. Teigiama, kad kol nebus sutvarkyti dabartinė mokesčių sistema, jokių diskusijų dėl naujų mokesčių Vyriausybėje nebus.

Vyriausybės priemonių plane numatyta, kad įvertinus tikslingumą darbuotojams ketinama perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų (įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas), taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų.

2017 metais taip pat numatyta keisti akcizų tarifus ir jų taikymo apimtį, įvertinus jų įtaką viešiesiems finansams, šalies ekonomikai ir akcizų surinkimui. Be to, ketinama plėsti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą, peržiūrėti honorarų apmokestinimą.