- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje, ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas. Kodėl mūsų bankuose viskas taip brangu? Kodėl lietuviai už bankines paslaugas moka daugiausiai iš visų Baltijos šalių?
Apie tai diskutavo du ekonomistai – Marius Dubnikovas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Šiandien Lietuvą daugelis nesibaimindamas galėtų pavadinti didelių kainų kraštu – bankų įkainiai ir imamos palūkanos už paskolas tą tik patvirtina. Kad nebūtų nuluptas devintas kailis, kai kurie šalies gyventojai šiandien į kaimyninę Lenkiją išvyksta ne tik apsipirkti maisto produktų, bet ir ima naudotis lenkiškų bankų paslaugomis. O ką daryti kitiems?
Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu bankams pasiūlė įvesti laikinąjį solidarumo mokestį, o surinktas papildomas valstybės pajamas skirti krašto apsaugai.
R. Kuodis / TV3 nuotr.
Tačiau tam pritaria ne visi. Anot M. Dubnikovo, milijardas – tik skaičius, kuris tikrai nereikalauja papildomų mokesčių.
„Jei pradėsime taip žaisti, kad, galbūt, kažkoks sektorius uždirba per daug, ir tuoj jį papildomai apmokestinsime, mes baigsime su 57 tarifais skirtingiems sektoriams ir gausime baisų chaosą. Jei norime kažką apmokestinti papildomai, visiems sektoriams tai turi būti taikoma lygiai taip pat. Ir nesvarbu, kas tai – bankas, prekybos centras, degalinė ar kitas sektorius, kurį galima lengvai apkaltinti kažkokiais nestabilumais, nes visuomenė į tą sektorių žiūri kažkiek aršiau“, – sakė laidoje ekonomistas.
Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema.
M. Dubnikovas šios situacijos nėra linkęs lyginti ir su kita panašia – kai kur kas didesnius pelnus pradėję gauti elektros gamintojai netrukus buvo apmokestinti. „Lietuvoje tiesiog užaugo karta, kuri nežino, kad pinigai apskritai kainuoja, ir kas yra palūkanos. Dabar jie tai sužinojo ir šiais metais pradėjo kelti tokius klausimus“, – sakė jis.
O bankų apmokestinimas, anot M. Dubnikovo, gali padaryti ir žalos.
„Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema. Nepamirškime, kad bankai ir šiuo metu turi 20 proc. pelno mokestį, kuris buvo įvestas, ir kuris žeidžia sistemą. Prisiminkime ir kitą dalyką – kada apskritai paskutinis bankas buvo pas mus atėjęs? Kodėl jie čia neina? Todėl, kad šis sektorius yra nepatrauklus, per mažas ir per seklus. Mokesčių padidinimas patrauklumo tikrai neprideda“, – tikino M. Dubnikovas.
Kitokios nuomonės buvo R. Kuodis. Anot jo, siekdama apmokestinti bankus, Vyriausybė tikrai nedaro klaidos. Taip pat jis išreiškė ir palaikymą G. Skaistės idėjai iš bankų apmokestinimo surinktas pajamas panaudoti šalies gynybai, mat poreikis dabar tam tikrai jaučiamas.
TV3 nuotr.
„Europos Centrinis Bankas kovojo su defliacija, po to – su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Europos Centrinis Bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasekmė – bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai, gavo trilijonus perteklinių rezervų, už kuriuos dabar Europos Centrinis Bankas kažkodėl nori mokėti teigiamas palūkanas. Ši dalis yra tikrai neteisinga. Už tai tikrai neturėtų būti gaunami šimtai milijardų, kaip kad įvertino Europa. Tuo metu, kai vyksta karas, ir žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, staiga kažkuri grupė pradeda gauti pinigus iš dangaus“, – savo nuomone laidoje dalijosi ekonomistas.
Kritikos ekonomistas negailėjo ir patiems bankams.
„Jei būtų sąžiningi, bankai suvoktų, kad jei didėja palūkanos už paskolas, tai, būkite mieli, tuomet mokėkite palūkanas ir už indėlius. Tačiau bankai galvoja, kad kaip nors praslys“, – sakė jis.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: praėjusią savaitę Lietuvoje mažėjo didmeninė elektros kaina
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse penktadaliu mažėjo didmeninė elektros kaina. Lietuvoje ir Latvijoje ji krito 20 proc. ir vidutiniškai siekė 92,37 Eur/MWh, o Estijoje mažėjo 21 proc. – iki 91,74 Eur/MWh, praneša „Elek...
-
G. Skaistė: kitų metų biudžete nesiūlysime jokių naujų mokesčių pakeitimų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus...
-
Būstų nuoma rudenį: kas liko ir kokia kaina?
Apie būstų nuomos kainas LNK žurnalistas kalbėjosi su nekilnojamo turto ekspertu Mantu Mikočiūnu. ...
-
Taivanas vėl atvėrė rinką lietuviškai paukštienai2
Taivanas vėl pripažino Lietuvą laisva nuo paukščių gripo šalimi ir atvėrė savo rinką lietuviškai paukštienai, pirmadienį pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Dėl kompensacijų už šildymą – nesklandumai: sistema neatlaikė žmonių antplūdžio1
Vos trečia diena, kai galima kreiptis dėl šildymo kompensacijų, o sistema jau streikuoja. Atvykę į Vilniaus miesto savivaldybę žmonės negalėjo atsispausdinti numerėlių. Savivaldybės darbuotojai aiškino, jog sistema neatlaikė dėl to,...
-
„Litgrid“: dėl stipraus vėjo ir baigto jungties remonto elektra atpigo penktadaliu3
Regione įsivyravus stipriam vėjui bei užbaigus nuo sausio trukusį Suomijos–Estijos elektros jungties „EstLink 2“ remontą, didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 20 proc. iki 93 eurų už megavatv...
-
Atliekų rūšiavimo chaosas: savivaldybių taisyklės klaidina gyventojus?21
Paklausti, ar rūšiuoja atliekas, teigiamai atsako daugiau nei 90 proc. žmonių, tačiau ne visi tai daro tinkamai. Apie 50 proc. pakuočių konteineriuose randamų atliekų juose atsidurti neturėtų. ...
-
Ekonomistai: po vasaros defliacijos kainos rudenį kils aukštyn3
Rugpjūtį metinei infliacijai siekiant 0,7 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,4 proc., ekonomistai sako, jog rudenį kainos turėtų kilti, tačiau gyventojai augančios infliacijos šiemet dar nepajus, tuo metu kitų metų pradžioje numatomas...
-
Oficialus nedarbas rugpjūtį augo 0,2 punkto iki 8,8 proc.
Oficialus nedarbas rugpjūtį išaugo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,8 proc. ...
-
Beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista gyventi Lietuvoje, mažėja prašymų iš Azijos7
Sugriežtinus migracijos kontrolės priemones, šiemet beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista dirbti ir gyventi Lietuvoje, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...