- Sniegė Balčiūnaitė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valdžios institucijoms pritariant Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos ekonominio aljanso „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimui, Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė rekomenduoti Lietuvai ES Ministrų taryboje jam nepritarti.
Šalies ūkininkai įspėja, kad šio regiono šalys gamina pigesnę, bet prastesnės kokybės produkciją, todėl jiems būtų sunku konkuruoti.
„Mūsų interesas yra ne tik gamintojų (ūkininkų ir perdirbėjų – BNS), bet ir vartotojų apsauga“, – trečiadienį posėdyje teigė komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Išklausęs abi puses komitetas per savaitę nutarė parengti galutinį sprendimą su siūlymais dėl tokio susitarimo.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus sako, kad Lietuvai susitarimas ekonomiškai naudingas, nes galėtų didinti šalies žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportą.
„Muitų tarifų sumažinimas yra labai svarbu, ypač tokiems sektoriams, kaip pieno produktai, šokoladas, gėrimai. Dabar muitų tarifai į „Mercosur“ šalis siekia 35 proc., tai yra penkis kartus didesni negu ES taikomi muitų tarifai“, – trečiadienį komitete sakė V. Tomkus.
Pasak jo, susitarimas Lietuvai galėtų atverti daugiau galimybių eksportuoti pieno produktus, ypač pieno miltelius ir sūrius, kuriems dabar taikomi 16-28 proc. muitai. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuvos galvijų augintojai neturėtų baimintis, nes šalis nėra brangios jautienos eksportuotoja.
V. Tomkaus teigimu, dabar Lietuvos eksporto vertė į šį regioną siekia 10 mln. eurų: „Tai yra labai mažai, tik 0,13 proc. nuo viso eksporto, kuris siekia netoli 8 mlrd. eurų“.
Jie pagamina žymiai pigesnę produkciją, kuri atkeliaus į mūsų šalį ir sukurs nesąžiningas konkurencines sąlygas kainos atžvilgiu.
Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojos Alinos Budrauskaitės teigimu, ES ir „Mercosur“ susitarimas yra svarbus dėl politinės ES įtakos Pietų Amerikos regione matant, kad ten didėja Kinijos įtaka.
„Pats regionas yra labai uždaras, prekybiniai tarifai labai aukšti ir eksportui ten patekti labai sudėtinga, todėl susitarimas palengvintų bei atvertų naujas rinkas ES eksportuotojams, taip pat prisidėtų ne tik prie rinkos atvėrimo, bet prie prieigos prie kritinių žaliavų, kurios pereinant į naujas technologijas yra ypatingai svarbios“, – sakė ministerijos atstovė.
Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė pabrėžė, kad Pietų Amerikoje žemės ūkio produktus pagaminti yra pigiau dėl klimatinių sąlygų, masto ekonomikos, švelnesnių reikalavimų ir standartų kokybei.
„Jie pagamina žymiai pigesnę produkciją, kuri atkeliaus į mūsų šalį ir sukurs nesąžiningas konkurencines sąlygas kainos atžvilgiu. Ne tik jauni ir smulkūs ūkiai pajėgs konkuruoti, tą kainos įtaką turėtų pajusti ir stambūs ūkininkai“, – komitete svarstė R. Jurgaitė.
Pasak jos, ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu gyventojai rinksis pigesnius maisto produktus, gali atsirasti sveikatos problemų.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas irgi teigė, kad toks susitarimas pakenks ne tik paukštininkams, bet ir pienininkams, nes „Mercosur“ šalyse yra didžiausios karvių bandos, todėl pieno miltelių eksportas ten neaugs.
„Tai yra būtent ta rinka, kur mes kaip lietuvių paukštienos augintojai daugiausia konkuruojame. Ką tai reiškia – 10–15 proc. kainos mažėjimas ir klausimas, ką darysime – uždarinėsime darbo vietas Lietuvoje?“ – kalbėjo G. Kauzonas.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad pasirašius susitarimą laimės chemijos ar automobilių verslas, bet tik ne žemės ūkis: „Žemės ūkis bus pirmas, kuris nukentės.“
ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas – sumažinti muitus ir paskatinti prekybą, sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų su daugiau kaip 700 mln. žmonių. Pietų Amerikoje jis apimtų Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.
ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo trunka jau daugiau nei 20 metų. 2019 m. derybose įvyko proveržis – pasiektas susitarimas, tačiau jis iki šiol neratifikuotas. Vis dėlto pastaruoju metu atsirado naujas impulsas derybas pagaliau užbaigti. Tokios šalys, kaip Vokietija ir Ispanija, nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, jam prišinasi Prancūzija, Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas apie Vyriausybės siekį gynybai skirti ne mažiau 3,5 proc. BVP: minimalus lygis
Prezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį. ...
-
LTG vadovai: „Rail Baltica“ finansuoti galima iš RRF, europinių Sanglaudos fondų2
Finansavimo Baltijos šalis su Vakarais sujungsiančios geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui po 2027-ųjų galima ieškoti RRF ir Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fonduose, sako valstybės valdomos „Lietuvos geležinke...
-
V. Šilinskas: reformavus antrąją pensijų pakopą, kaupiama joje būtų taip pat vangiai1
Būsimai Vyriausybei planuojant liberalizuoti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad pokyčiai minėtą pakopą prilygintų trečiajai, kuri ir taip nepopuliari tarp gyventoj...
-
Neveikia kai kurių institucijų svetainės
Dėl informacinės infrastruktūros techninio gedimo neprieinamos kai kurios krašto apsaugos sistemos ir dalies valstybės institucijų interneto svetainės, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vyriausybė išplėtė dvigubos paskirties prekių, kurių eksportas kontroliuojamas, sąrašą
Siekiant riboti Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį praplėtė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą. ...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis1
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Patvirtinus mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą, vežėjai žada investuoti užsienyje3
2025 metams patvirtinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomą apie 1,5 karto mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą nei šiemet, Lietuvos logistikos įmonės pareiškė kursiančios darbo vietas ir investuosiančios kaimy...
-
Vyriausybė siūlo negriežtinti mažų statybų kurortuose sąlygų
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui negriežtinti sąlygų statant ar atnaujinant sodo namelius ir kitus nedidelius bei nesudėtingus statinius kurortuose ar saugomose teritorijose. ...
-
S. Skvernelis dėl stringančio „Rail Baltica“ projekto įžvelgia kitų Baltijos šalių atsakomybę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, j...
-
S. Skvernelis: progresiniai mokesčių tarifai paliestų tik gaunančius itin dideles pajamas6
Būsimajai Vyriausybei žadant progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šis pokytis paliestų tik itin dideles pajamas gaunančius asmenis. ...