- Valdas Pryšmantas / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikos augimo vėl galima tikėtis sumažėjus infliacijai ir grįžus prekių paklausai, o tai gali įvykti šių metų pabaigoje arba kitais metais, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Be to, pasak jo, tai priklausys ir nuo centrinių bankų veiksmų – didindami bazines palūkanų normas jie mažina vartojimą.
„Kai sumažės infliacija ir atsigaus gyventojų lūkesčiai ir kada ta bendra tendencija pradės šviesėti, bet visi suprantame, kad kol centriniai bankai didina palūkanų normas ir kol tas tikslas yra sumažinti infliaciją, sumažinti ekonomikos aktyvumą, tol turbūt to lūžio į didesnę pusę prekių paklausoje nepamatysime. Turbūt tai tik metų pabaiga, kiti metai“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme trečiadienį sakė T. Povilauskas.
Sausį prognozavęs, kad 2023 metais Lietuvos BVP augs 0,1 proc., dabar SEB bankas teigia, jog šalies ekonomika šiemet susitrauks 0,2 proc.
T. Povilauskas sako, kad antradienį Valstybės duomenų agentūros paskelbti pirmojo ketvirčio BVP rodikliai koreguoja bendrą prognozę iki minus 1–1,5 proc.
„Ta prognozė yra pasenusi iš karto, vos pasirodžiusi, nes vakarykščiai duomenys buvo gerokai prastesni negu laukta. Įsidėjus pirmojo ketvirčio duomenis turbūt beveik nėra šansų Lietuvai išeiti į geresnį rodiklį nei minus 1 procentas šiais metais. Tai turbūt tas nuosmukis šiemet bus 1–1,5 proc. pagal tai, ką dabar žinome ir pagal tas prielaidas, kurias dedamės: pramonė antrą ketvirtį vargu ar atsigauna“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak statistikų, Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., palyginti su nei pernai tuo pačiu metu, o palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – 3 proc.
Pasak T. Povilausko, šiemet ekonomikos rodiklius dar veiks Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų didinimas, kurio pasekmės Lietuvoje tiesiogiai pajuntamos maždaug po pusmečio.
„Palūkanų įtaka euro zonai yra vėluojanti, pinigų politikos įtaka realiai ekonomikai pasireiškia nuo pusmečio iki metų, taip istoriškai būdavo. Šioje vietoje mes iš euro zonos dar tikrai jausime neigiamus padarinius“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, vis didesnę įtaką šalies ekonomikai šiemet darys būsto ir komercinio nekilnojamojo turto rinka – pasekmės bus jaučiamos per investicijas ir statybų apimtis.
Kitais metais SEB numato 2,7 proc. ekonomikos augimą – anksčiau šis rodiklis siekė 3,5 proc.
„Augimas bus mažesnis nei vadinamasis potencialus augimas. Manau, kad nebus taip, kaip per pandemiją – po staigaus smukimo buvo staigus atšokimas, nes neturime pinigų politikos skatinimo, turime kaip tik griežtinimą, valdžios sektorius tų pinigų taip pat nemes“, – sakė T. Povilauskas.
Vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 9 proc., jau birželį ji bus vienaženklė, o metų pabaigoje nusileis iki 3 proc., nurodoma naujausioje banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje. Kitais metais prognozuojama 2,7 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gydymo įstaigos: nutrauktos sutartys su „Foxpay“ didelių problemų nekelia
Teisėsaugos tiriamos ir licencijos netekusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ daliai klientų ieškant kitų būdų, kaip priimti mokėjimus už paslaugas, gydymo įstaigų atstovai teigia didelių problemų nepatiriantys, nors n...
-
D. Kreivys Vašingtone pasirašys susitarimą su JAV dėl mažų branduolinių reaktorių1
Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) antradienį Vašingtone ketina pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo Lietuvai rengiant ketvirtosios kartos ma...
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
Nori sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms: laimės prekybininkai?6
Naujoji valdžia pažadėjo sumažinti PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir sumažinti išlaidas maistui, ir pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau ekonomistai tokį užmojį vadina biudžeto...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...