„Mes tikimės, kad ekonomikos lėtėjimas šiemet vidutiniškai sieks apie minus 1,4 proc. Infliacija vidutiniškai turėtų siekti 9–10 proc. Tačiau infliacija ženkliai mažėja ir šis procesas turėtų tęstis dar keletą mėnesių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė B. Gracia.

Pasak jo, Lietuvos ekonomika turėtų atsigauti antroje šių metų metų pusėje kartu atsigaunant ir vartojimui.

„Duomenys, kuriuos turime iš pirmosios metų pusės rodo, kad ekonomika silpnėja (...) Kaip ir prognozuojama likusioje Europoje, ekonomika turėtų atsigauti antroje metų pusėje“, – teigė jis.

„Infliacijai mažėjant ir jai sumažėjus žemiau nominalaus darbo užmokesčio augimo manome, kad vartojimas atsigaus, ypač antroje metų pusėje, ir iki metų pabaigos išorinė paklausa turėtų išaugti pakankamai smarkiai, kad ekonomika atsigautų“, – teigė TVF atstovas.

Tuo metu kitais metais, jo teigimu, ekonomikos augimas turėtų siekti 2,5–3 proc.

Pasak B. Gracia, didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai išlieka infliacija, kuri yra didesnė nei likusioje euro zonoje.

„Infliacija Lietuvoje nuolat laikėsi didesnė nei kitose euro zonos šalyse ir tai neigiamai atsiliepė pajamų konvergencijos procesui. Tai matome kaip didžiausią riziką Lietuvos įmonių konkurencingumui, palyginti su užsienio įmonėmis“, – teigė B. Gracia.

TVF atstovas teigė, kad griežtos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos ir infliacijos valdymo priemonės Lietuvai yra „per laisvos“.

„Vietinė fiskalinė politika taip pat turi atlikti savo darbą valdant infliacijos spaudimą. (...) Manome, kad Vyriausybės planai stabilumo programoje sutaupyti pajamų ir netęsti subsidijų energijai (subsidijų už elektrą neliks nuo liepos  – BNS) yra teisingas sprendimas“, – teigė B. Gracia.

„Trumpalaikėje perspektyvoje turi būti siekiama išlaikyti makroekonominį ir makrofinansinį stabilumą. Tačiau taip pat svarbu ilgalaikėje politikoje išlaikyti sėkmingą konvergencijos procesą, kuris vyko Lietuvoje, ypač užtikrinant struktūrines reformas sveikatos priežiūros srityje“, – pridūrė jis.   

B. Gracia teigiamai įvertino Vyriausybės siūlomą šalies mokesčių pertvarką.

„Kalbant apie mokesčių reformą, mes sveikiname akcizų paketą, kuris ne tik padidins pajamų surinkimą, bet taip pat turi CO2 komponentą, kuris teigiamai prisidės prie žaliosios transformacijos ir padės pasiekti CO2 emisijų sumažinimo tikslus“, – teigė B. Gracia.

„Mokesčių sistema Lietuvoje per daug remiasi darbo jėgos apmokestinimu, ji turėtų pereiti prie kapitalo, turto ir aplinkos apsaugos apmokestinimo. Manome, kad šis paketas būtent ir juda šia kryptimi“, – pridūrė jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė ir toliau numato vykdyti infliacinio spaudimo nedidinančią fiskalinę politiką.

„Be to, turime priimti mokestinius pakeitimus, kuriančius labiau subalansuotą, augimui palankią ir socialiai teisingesnę mokesčių sistemą. Galima pasidžiaugti, kad fondo ekspertai Finansų ministerijos parengtus mokestinius siūlymus laiko žingsniu teisinga linkme“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog infliacija dar nėra galutinai pažabota ir centriniams bankams dar reikia užbaigti savo darbą.

„Esame teisingame kelyje: Lietuvoje kainų augimas nuosekliai lėtėja, ką parodo ir naujausias gegužės mėnesio įvertis“, – pranešime sakė LB vadovas. 

TVF atstovas pažymėjo Lietuvos ekonomikos atsparumą.

„Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika turėjo, tačiau su nepaprastu atsparumu atlaikė daugybę sukrėtimų, įskaitant pandemiją bei energijos kainų šoką praėjusiais metais po Rusijos invazijos į Ukrainą“, – teigė B. Gracia.

Europos Komisija (EK) neseniai pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., o 2024 metų – iki 2,7 proc., vidutinė metinė infliacija, anot EK, šiemet sieks 9,2 proc., o 2024 metais sumažės iki 2,2 procento.

Finansų ministerija kovą prognozavo, jog BVP augimas šiemet sieks 0,5 proc., o 2024-2026 metais – apie 3 proc. kasmet, vidutinė metinė infliacija – atitinkamai 8,5 proc. ir prie 2 proc.

Lietuvos banko kovą skelbtos prognozės buvo 1,3 proc. BVP augimas šiemet ir 3,2 proc. kitąmet, o metinės infliacijos – atitinkamai 9 proc. ir 2,7 proc. 

Tuo metu SEB bankas prognozuoja, kad šalies BVP šiemet susitrauks 0,2 proc., o kitais metais augs 2,7 proc. Vidutinė infliacija, anot banko, metų pabaigoje sieks 3 proc., kitais metais smuks iki 2,7 proc. 

„Swedbank“ mano, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs 1,8 proc., vidutinė metinė infliacija metų pabaigoje sumažės iki 3 proc., o kitais metais sieks tik 1,8 proc.