- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas trečia elektroninė paslauga per metus užsakoma iki 10 kartų, o „reikšminga dalimi“ nesinaudojama visai, teigia viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK).
„Nustatėme, kad kas trečia platformoje (Elektroninių valdžios vartų portale – ELTA) sukurta elektronine paslauga kasmet pasinaudojama vos iki 10 kartų, o reikšminga dalimi sukurtų paslaugų per metus apskritai nėra pasinaudojama“, – pirmadienį Seimo Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje sakė VK Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.
VK 2018–2022 m. laikotarpiu auditavo Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Vidaus reikalų ministeriją bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Auditoriai vertino elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę, skaitmenizavimo plėtrą bei paslaugų stebėseną.
„Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos“, – parlamentarams teigė M. Marcinkevičius.
Anot jo, šalyje nėra patikimų duomenų apie visas viešąsias ir administracines skaitmenines paslaugas, visos jos nėra teikiamos vieno langelio principu.
Auditorių atstovas dar pabrėžė, kad vertinimus pateikia tik 1,3 proc. visų Elektroninių valdžios vartų portalo paslaugomis pasinaudojusių gyventojų.
Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos.
„Esant mažam vartotojų įsitraukimo lygiui gauti duomenys yra nepakankami, kad jais remiantis būtų galima atlikti pagrįstus keitimus ir tobulinti paslaugas“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Jo pristatytais duomenimis, administracinės procedūras be popieriaus pernai teikė 47 proc. institucijų (4 lygio paslaugas internetu). 50 proc. institucijų teikė 3 lygio paslaugas (suteikė galimybę internetu grąžinti užpildytus dokumentus), 77 proc. – 2 lygio (suteikė galimybę dokumentus atsisiųsti).
„Kas penkta institucija, 22,9 proc., per 10 metų, nuo 2012 m., nesugebėjo įgyvendinti 2 lygio paslaugų teikimo“, – sakė VK atstovas.
Taip pat, jo pateiktu pavyzdžiu, elektroniniu būdu neteikiamos vienos dažniausiai užsakomų Aplinkos apsaugos agentūros teikiamos paslaugų – taršos leidimo išdavimas, keitimas ar panaikinimas bei leidimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus išdavimas.
Tai esą rodo, kad skaitmenizavimo nauda ir poreikis nėra tinkamai vertinami: „Nors yra didelis naudojimo atvejų skaičius, bet sąlygos gauti paslaugas elektroniniu būdu nesudarytos.“
VK vertinimu, valstybės mastu nestebima ir nevertinama, ar perkėlus viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę jos teikiamos efektyviau ir kelia vartotojų pasitenkinimą. „Nežinoma, ar paslaugos suteikimo laikas mažėja, kaip buvo planuojama ją teikiant elektroniniu būdu“, – dar sakė M. Marcinkevičius.
„Nėra duomenų kokią faktinę naudą sukūrė skaitmenizavimas ir koks jo santykis palyginus su faktinėmis patirtomis sąnaudomis – ar buvo užtikrintas naudos sukūrimas, faktinė vertė“, – kalbėjo jis.
Anot VK specialisto, tik trečdalis institucijų vertina elektroninių paslaugų tinkamumą vartotojams, 85,3 proc. nerenka duomenų, kuriais remiantis būtų galima paslaugas tobulinti.
Jis taip pat sakė, kad iki šiol Lietuva neįgyvendino apie trečdalio 2014–2020 m. numatytų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo tikslų bei uždavinių. Nuo 2021 m., priduria auditorius, EIM nebestebi kaip ši programa įgyvendinama.
Sunku įvertinti paslaugų skaitmenizavimo projektų ir priemonių efektyvumą, sukuriamą poveikį ir naudą visuomenei.
„Esami rodikliai, skirti stebėti ir vertinti gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis lygį ir dažnumą arba pamatuoti programos priemonės įgyvendinimo rezultatą, nėra pakankami. Todėl sunku įvertinti paslaugų skaitmenizavimo projektų ir priemonių efektyvumą, sukuriamą poveikį ir naudą visuomenei“, – teigė M. Marcinkevičius.
VK ministerijoms rekomenduoja valstybės mastu kaupti duomenis apie visas teikiamas elektronines paslaugas, centralizuotai vykdyti stebėseną, užtikrinti, jog visos elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos per Elektroninių valdžios vartų portalą. Taip pat auditoriai siūlo ieškoti būdų, kaip skatinti vartotojus įvertinti suteikiamų paslaugų kokybę bei kodėl viena ar kita paslauga nesinaudojama.
Lietuvoje per Elektroninių valdžios vartų portalą 2023 m. pradžioje buvo pasiekiamos 643 viešosios ir administracinės paslaugos. Nuo 2021 m. iki 2030 m. jų skaitmeninimo projektas skirti 238 mln. eurai, ankstesniu laikotarpiu (2014–2020 m.) – 96 mln. eurų.
VK teigimu, pagal skaitmeninių paslaugų prieinamumą Lietuva Europos Sąjungoje yra dešimta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų65
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...
-
Vyriausybė leido pirkti 155 mm sviedinius iš „Rheinmetall“ be konkurso3
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad 155 mm artilerijos sviediniai, skirti Lietuvos kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir įsigytoms prancūziškoms „Caesar“ savaeigėms haubicoms, iš Vokietijos gynybos pramonės mil...