- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas sušvelnino vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose. Pareigūnai taršių automobilių vairuotojus galės įspėti arba skirti baudą. Įspėjimas iki šiol nebuvo numatytas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o penki susilaikė.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis tikino, kad esama minimalios tikimybės, kad taršių automobilių savininkai bus patikrinti, nes tai daryti turintys aplinkosaugininkai neturi pakankamai tinkamos įrangos.
„Aplinkos apsaugos departamentas gali tikrinti tik labai nedidelę dalį automobilių Lietuvoje, jie turi gal tik du įrenginius per visą Lietuvą, ir vargu ar turės daugiau“, – teigė jis.
Pasak jo, tikėtina, kad nebus nustatyti ir turintieji neveikiančią gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą arba ją koregavę vairuotojai.
„Tikimybė, kad tie pažeidėjai, kurie šiandien drąsiai važinėja su taršiais automobiliais, bus sustabdyti, patikrinti, yra minimali. Ir jeigu tu žinai, kad už tai gresia tik įspėjimas, niekada savo automobiliu iš anksto nesirūpinsi ir nesusitvarkysi. Bauda yra numatyta visiškai nedidelė, o mes žinome, kad už pirmą administracinį nusižengimą, susimokant per dvi savaites savanoriškai, užtenka sumokėti pusę minimalios baudos. Tai siektų tik 50 eurų“, – svarstė parlamentaras.
Pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą arba iš jos, bet problema yra turbūt sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas (...)
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad problema yra ne lengvųjų automobilių, o krovininio transporto tarša.
„Pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą arba iš jos, bet problema yra turbūt sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas, kuris tranzitu važiuoja per Lietuvą, ir turbūt valdantiesiems reikėtų pasižiūrėti, ką padarėte dėl to, kad veiktų būtent e. tollingo sistema, kad sunkusis transportas neįvažiuotų į Lietuvą, kuris per ją pravažiuodamas labiausiai ir teršia“, – teigė K. Mažeika.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už automobilių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, naudojimą bus skirtas arba įspėjimas, ko dabar nėra, arba palikti galiojančias baudas – 100–300 eurų gyventojui ir 300–500 eurų įmonės vadovui.
Įspėjimu siekiama, kad žmogus ar įmonė daugiau nenusižengtų ir galėtų taršų automobilį arba pertvarkyti, arba keisti mažiau taršiu.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo aiškinama, kad dažnai vairuotojai net nežino, kad mašina teršia, nes ji neišmeta matomų dūmų.
Šiek tiek griežčiau norima bausti už automobilius su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Tokiais atvejais be įspėjimo būtų iškart skiriamos baudos – 100–300 eurų gyventojui, o įmonės vadovui – 300–500 eurų.
Už pakartotinus pažeidimus abiem atvejais baudos augtų atitinkamai iki 300–500 eurų ir 600–900 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų63
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...
-
Vyriausybė leido pirkti 155 mm sviedinius iš „Rheinmetall“ be konkurso3
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad 155 mm artilerijos sviediniai, skirti Lietuvos kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir įsigytoms prancūziškoms „Caesar“ savaeigėms haubicoms, iš Vokietijos gynybos pramonės mil...