R. Bružas yra išleidęs dvi knygas istorine tematika: „Bikerstory.Lt. Motociklizmo istorija Lietuvoje 1918–1945“ ir istorinių apybraižų-interviu knygą „Tauta be valstybės. Valstybės kelias“, kuri parengta dokumentinių televizijos filmų ciklo pagrindu.

„Lietuva Europos žemėlapyje galėjo neatsirasti, o atsiradusi turėjo ne vieną progą išnykti nė „neįsibėgėjusi“, tačiau teisę BŪTI lietuviai išsikovojo titaniškomis pastangomis“, – teigia režisierius.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejaus proga žurnalistas parengė paskaitą apie nepriklausomą Lietuvą „Istorijos perimetrai“. Su ja R. Bružas planuoja supažindinti besidominčią auditoriją – žada apkeliauti tolimiausius šalies kampelius ir pasiekti užsienyje gyvenančius lietuvius.

Lietuva Europos žemėlapyje galėjo neatsirasti, o atsiradusi turėjo ne vieną progą išnykti nė „neįsibėgėjusi“, tačiau teisę BŪTI lietuviai išsikovojo titaniškomis pastangomis.

R. Bružas jau daugiau kaip dešimtmetį kuria istorinių dokumentinių filmų ciklą „Amžininkai“. Visą ciklą lydi garsi citata: „Pamiršę istorijos pamokas yra pasmerkti pakartoti praeitį.“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje režisierius pristatys šešis filmus: „Keltininkas“ (2008), „Mes tavo vaikai“ (2009), „Puodžius“ (2009), „Neprarastoji karta“ (2007), „Vėlinės“ (2006), „Vilko vaikai“ (2008).

Filme „Keltininkas“ pasakojama apie keltininką R. Chadaravičių, kuris įsigijo nurašytą plaukiantį krano pontoną, pats jį sutvarkė, įkūrė įmonę, gavo laivybos dokumentus. Filme girdėsime R. Chadaravičiaus monologus apie darbą, gyvenimo būdą. Filmas kurtas ketverius metus ir atspindi visus upės metų laikus, gamtos kaitą ir žmogaus virsmą.

„Mes tavo vaikai“ –­­­­­­­­­­­­­­­­­ tai apybraiža apie jauniausią evangelikų liuteronų vyskupą Mindaugą Sabutį. Kokius iššūkius patiria dvasininkas, būdamas greta žmonių gimimo ir mirties akimirkomis? Kokias tiesas atveria ir kokias vertybes išryškina tokios patirtys? Kokią vietą postmodernaus žmogaus gyvenime užima Dievas?

Apybraižoje „Puodžius“ supažindinama su senu puodžiumi, kuris savo amatui atidavė visą gyvenimą. „Kai amatas virsta gyvenimo būdu ir saulėlydžiui artėjant supranti, jog tai buvo tavo viso gyvenimo tikslas ir prasmė, supranti, kad buvai vienas tų, kuriems labai pasisekė rasti save“, – sako filmo herojus.

R.Bružo režisuota apybraiža „Neprarastoji karta“ iš dokumentinio ciklo „Amžininkai“ pasakoja apie Romo Kalantos susideginimą, situaciją Lietuvoje po Vengrijos įvykių, disidentų protestus, KGB vykdytus persekiojimus.

Filme kalba R. Kalantos amžininkai ir garsūs Lietuvos hipiai, tarp jų – ir Džyza-Aleksandras  Jegorovas. Kalbinami Arkadijus Vinokuras, Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kalanta, Kristupas Petkūnas.

„Vėlinės“ – tai dokumentinis pasakojimas apie 1955–1957 m. Vėlines Lietuvoje. Kai sukilo Vengrija, bruzdėjo ir Lietuva. Šeštajame dešimtmetyje, Lietuvoje sovietams numalšinus ginkluotą pasipriešinimą miškuose, tauta priešinosi tyliai. Nikitai Chruščiovui vadovaujant Sovietų Sąjungai politika lyg ir atšilo. Atrodė, laisviau ima kvėpuoti ir Lietuva.

Pasak R. Bružo, tai geriausiai atspindi 1955 metų Vėlinės Kaune. Karių kapinėse susirinkę žmonės gieda tautines dainas. Milicijos ir KGB daliniai siekia išvaikyti minią ir tuomet prasideda tai, apie ką dar visai neseniai nebuvo galima nė pagalvoti – minia pasipriešina, prasideda spontaniška protesto akcija, vėliau – riaušės.

1956-aisiais Vėlinių įvykiai pasikartoja ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Šį kartą Vengrijos sukilimo įkvėpti žmonės renkasi kapinėse. Pasirodo trispalvės, pasigirsta antisovietiniai šūkiai. Milicijos ir KGB pajėgos minią brutaliai išvaiko. Daugybė jaunuolių atsiduria KGB rūsiuose. Daug protesto akcijos dalyvių pašalinami iš aukštųjų mokyklų. Protesto akcijos vyksta ir 1957-aisiais.

Lietuvos televizijos laidų ciklo „Amžininkai“ vedėjas R. Bružas pagerbtas tradiciniame kultūros laidų konkurse „Pragiedruliai“. Už „Amžininkuose“ pristatytą laidą „Vilko vaikai“ jis apdovanotas specialiuoju prizu „Už istorinės sąmonės puoselėjimą“.

„Vilko vaikai“ – tai Rytprūsių vokiečių našlaičiai, tragišką 1944–1945 metų žiemą traukiantis vokiečių kariuomenei ir priartėjus sovietams paradę tėvus. Šaltis ir badas juos atginė į Lietuvą, kur daugelį priglaudė paprastos kaimo šeimos. Manoma, kad bėgdami nuo sovietų kariuomenės 1944 m. iš Karaliaučiaus krašto pasitraukė daugiau kaip du milijonai Rytprūsių vokiečių ir mažalietuvių.

Istorikai nagrinėja ir apibendrina situaciją, gyvi išlikę amžininkai liudija su žmogiškumu prasilenkiantį sovietų armijos karių susidorojimą su civiliais Rytprūsių gyventojais. Laidoje gausu karo meto ir ankstyvojo pokario kino kronikos.

Susitikimas su režisieriumi vyks gegužės 24 d. 18 val. Renginį ves Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyriausioji redaktorė, režisierė Aida Vėželienė.

Programa:

2017 m. gegužės 23 d.

16–18 val. (I dalis)

„Keltininkas“, 2008 m.

„Mes tavo vaikai“, 2009 m.

„Puodžius“, 2009 m.

18.30–20.30 val. (II dalis)

„Neprarastoji karta“, 2007 m.

„Vėlinės“, 2006 m.

„Vilko vaikai“, 2008 m.

2017 m. gegužės 24 d.

16–18 val. (II dalies kartojimas)

„Neprarastoji karta“

„Vėlinės“

„Vilko vaikai“

18.30–20.30 val. (18 val. susitikimas su režisieriumi; I dalies kartojimas)

„Keltininkas“

„Mes tavo vaikai“

„Puodžius“

Trumpai apie renginį

Data gegužės 23 d.

16.00–18.00 val. (retrospektyvos I dalis)

18.30– 20.30 val. (retrospektyvos II dalis)

gegužės 24 d.

16.00–18.00  val. (retrospektyvos II dalies kartojimas)

18.30–21.00 val. (susitikimas su režisieriumi; I dalies kartojimas)

Vieta Kino salė, V a.

Įėjimas laisvas