- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadaliui pasaulio augalų rūšių iškilęs pavojus išnykti, antradienį perspėjo Didžiosios Britanijos tyrėjai, paskelbę precedento neturinčią studiją apie pasaulio augalijos padėtį.
Studijoje, parengtoje Londone įsikūrusio Kju karališkojo botanikos sodo mokslininkų, sakoma, kad pavojuje atsidūrė 21 proc. augalų rūšių. Ši ataskaita yra pirmasis tokio pobūdžio dokumentas, kuris turėtų tapti pasauliniu atskaitos tašku augalijos tyrimuose.
Studijoje, kuri grindžiama prielaida, jog šiuo metu mokslui žinoma iš viso apie 391 tūkst. induočių augalų (pataisų, asiūklių, paparčių, plikasėklių ir gaubtasėklių) rūšių, daroma išvada, kad didžiausią pavojų rūšims kelia žemės ūkis. Nustatyta, kad šis veiksnys yra susijęs su 31 proc. pasaulyje nykstančių augalų rūšių.
Miškų kirtimas ir augalų rinkimas neigiamai veikia 21,3 proc., o statybų darbai – 12,8 proc. pavojuje atsidūrusių rūšių.
Nustatyta, kad klimato pokyčiai ir ekstremalūs orai neigiamai veikia iki 3,96 proc. nykstančių rūšių, nors mokslininkai perspėja, kad dar nesukaupta pakankamai duomenų šių veiksnių ilgalaikiam poveikiui įvertinti.
Augalų rūšys taip pat nyksta dėl invazinių rūšių, patvenkimo ir gaisrų.
„Dar niekada nebuvo parengta (ataskaita) „Pasaulio augalų būklės“, – sakė Kju botanikos sodo, turinčio vieną didžiausių pasaulyje augalų kolekcijų, mokslo direktorė Kathy Willis (Keiti Vilis).
„Žinant, kad augalai yra absoliučiai būtini žmonių gerovei, maistui, kurui (ir) klimato reguliavimui, mums labai svarbu žinoti, kas dedasi“, – pridūrė ji.
„Jeigu nevertinsime šios informacijos – ir žinių spragų – jeigu nieko dėl to nesiimsime, atsidursime labai pavojingoje padėtyje, ignoruodami dalyką, kuris pagrindžia visą žmonių gerovę“, – perspėjo K.Willis.
Ataskaitoje sakoma, kad pasaulyje yra nustatyta apie 1 771 „augalams svarbi teritorija“, bet labai nedaugelyje jų vykdomos kokios nors augalijos apsaugos priemonės.
Studijos autoriai nurodė, kad vien per praeitus metus buvo atrastos 2 034 naujos induočių, prie kurių nepriskiriamos samanos ir dumbliai, rūšys. Tarp jų buvo vienas vabzdžiaėdis augalas – saulašarė Drosera magnifica, penkios česnakų ( Allium) rūšys ir iki 3 metrų aukščio užaugantis gegužraibinių šeimos augalas Selenipedium dodsonii.
Daugiausiai naujų rūšių aprašyta Australijoje, Brazilijoje ir Kinijoje.
Yra žinoma, kad 17 810 augalų rūšių yra naudojamos medicinoje, 5 538 – maistui, 3 649 – gyvulių pašarui, o 1 621 – kurui, sakoma dokumente.
Tyrėjai pabrėžė, kad svarbu rinkti „naudojamųjų augalų laukinių giminaičių“ kolekcijas, kurių genetinė medžiaga galėtų padidinti maistinių kultūrų atsparumą klimato pokyčiams, ligoms ir kenkėjams.
Pasak K.Willis, klimato pokyčių poveikis augalijai gali būti nuodugniai ištyrinėtas galbūt tik iki 2030 metų.
„Daugumoje didžiųjų augalų grupių, apie kurias kalbame, turi praeiti bent 10, 20 ar 30 metų, kol nauja karta pradeda žydėti ir subrandina žiedadulkes“, – sakė ji.
Naujoji ataskaita yra paskelbta Kju botanikos sodo tinklalapyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas yra magnetinės audros?7
Šiuo metu Saulė yra magnetiškai itin aktyvi ir į Žemę paleido didelį įkrautų dalelių pliūpsnį. ...
-
Išskirtinė operacija: sraigtasparniu gelbėjo gyvatės atakuotą šunį12
Šuo, kuriam į liežuvį įkando gyvatė, dabar sveiksta Liublianos gyvūnų klinikos intensyviosios terapijos skyriuje. ...
-
Gandrai jau ruošiasi išskristi?2
Šalia Klaipėdos esančiose pievose pastebėti besibūriuojantys gandrai. Paukščiai jau ruošiasi ilgai kelionei į žiemojimo vietas. ...
-
Siciliečiams – sausros išbandymas
Nors Sicilijoje jau metus beveik nelijo, siciliečiai gana gerai susidoroja su sausra, kad turistai to nė nepastebi. Tačiau šioje Italijos saloje ežerai išdžiūvę, laukai išdegę nuo karščio, o milijonui gyventojų nustatyti g...
-
Rugpjūtis – pats geriausias metas stebėti meteorų lietų
Naktimis, esant giedram dangui, galima matyti meteorų lietų. Jau liepos pabaigoje prasidėjęs, šis reiškinys tęsis iki pat rugpjūčio pabaigos. Kur geriausia stebėti krintančius kosminius kūnus ir kaip tai daryti, LNK papasakojo Vilniaus ...
-
Iškeisk miestą į mišką: Aukštaitijos girių didybė
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, pasižymintis turtinga istorija, kultūra, papročiais ir, žinoma, nuostabiu gamtos grožiu. Čia plyti didingi miškai, ramybe alsuoja senosios girios, tyvuliuoja ežerai, o žvelg...
-
Kinija pranešė, kad liepa buvo karščiausias mėnuo nuo stebėjimų pradžios
Kinijos meteorologijos tarnybos pranešė, kad liepos mėnuo šalyje buvo karščiausias nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius pradėta registruoti orus, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Į mišką – be įnagių6
Grybavimas ir uogavimas miške – viena dažnų vasaros veiklų. Tad aplinkosaugininkai primena, jog miško gėrybes reikėtų rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai, nes už laukinės augalijos išteklių nau...
-
Lietuvių pamėgtos salos paplūdimyje – neįprastas incidentas: žmonės rėkė ir slėpėsi po antklodėmis15
Lietuvių pamėgtos Rodo salos paplūdimyje atskriejęs milžiniškas laumžirgių spiečius sukėlė sumaištį tarp poilsiautojų. ...
-
Praūžusi audra nusiaubė ir Panevėžio kapines: išvartyti paminklai, nuvirto medžiai1
Praūžusi audra Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje daugiau nei tūkstantį kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo stipraus ir gūsingo vėjo virto medžiai kapin...