- Inga Levickaitė-Vaškevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalviai visais laikais buvo ypač reikalingi ir svarbūs amatininkai. Ypač didelis jų skaičius kaimuose ir miesteliuose buvo XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose. Sakydavo, kad be kalvystės neišsiversi. Kalvio reikėjo visiems: ir turtingiems, ir vargšams. Kad tik nukaltų, kad tik padarytų.
Ir menui, ir buičiai
Kalviai dirbdavo pačius įvairiausius darbus: nuo paprasto žemės ūkio inventoriaus, transporto priemonių kalimo ir kaustymo iki sudėtingų mašinų taisymo bei jų detalių kalimo. Meniškos prigimties kalviai kaldavo kapinių kryžius, koplytstulpių viršūnes, bažnyčių durų vyrius, rankenas, kitų daiktų metalinius pagražinimus.
Griežtai nustatyto kalvystės amato mokymosi laiko nebuvo. Dažniausiai mokslas truko 1–2 metus. Tarpukaryje už vienus metus paprastai meistrui mokėdavo 100 litų. Mokinius vadindavo gizeliais, gizais, gižais.
Kai kurie vien savo amatu besivertę kalviai dalį ar net visą pagamintą produkciją parduodavo aplinkiniuose turguose. Kalviauti mokėjo ir gana dažnas ūkininkas, pats pasitaisydavęs ar nusikaldavęs sau reikalingų namų apyvokos padargų bei įnagių.
Kalviai žaizdrus įsirengdavo kalvėse arba gyvenamojo namo negyvenamajame gale. Kalves paprastai statydavo prie kelio, kad būtų patogiau privažiuoti. Saugantis gaisro nuo gyvenamųjų namų jos stovėdavo per 50–60 m. Dumplės buvo sūrio, retkarčiais cilindro arba stačiakampio formos. Lietuvoje taip pat plačiai naudodavo kilnojamus žaizdrus su koja sukama orapūte. Kalvėse stovėdavo ir po kelis priekalus. Juos pirkdavo arba pasigamindavo patys. Kuo sunkesnis ir didesnis priekalas, tuo kalviui didesnė garbė.
Pažintis iš arti
Lietuvos liaudies buities muziejuje (LLBM) sukauptas didžiulis kalvystės įrankių, darbo priemonių ir įrangos rinkinys. Muziejuje saugomas septynių kalvių naudotas inventorius. 1967 m. buvo įgytas Varniuose gyvenusio kalvio Petro Juškevičiaus įrankių komplektas, kurį sudaro 477 eksponatai. Dalis įrankių padaryti paties kalvio, su įkirstomis datomis ar inicialais P.J. Odinės dumplės pirktos prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
1981 m. į muziejų pateko kalvių Aleksandro, jo sūnų Vlado ir Stasio Misevičių, gyvenusių Punios kaime (Alytaus rajonas) įrankių rinkinys. Jame yra net 677 daiktai. Jų pagaminimo laikotarpis – XIX a. pabaiga – XX a. vidurys. Įdomu, kad kalvystės amatu vertėsi ir kiti du A.Misevičiaus sūnūs. Šis užsiėmimas buvo įrašytas kalvio pase.
1991 m. muziejus įgijo ir šaltkalvio dirbtuvėje, tarpukaryje veikusioje Kaune, Vilijampolėje naudotų įrankių bei kitų joje buvusių daiktų komplektą, kurį sudaro 234 eksponatai.
Muziejuje lankytojai taip pat gali susipažinti net su keturiomis skirtingomis kalvėmis. Dvi yra Aukštaitijos sektoriuje, po vieną Žemaitijoje ir miestelyje.
Nenutrūkstantis procesas
Prie Daujėnų sodybos stovi iš Šniurkiškių kaimo Biržų rajone 1971 m. į muziejų atkelta kalvė-garinė. Tai XX a. pradžioje statytas žemas, iš rąstų suręstas pastatas su krosnimi, plačiomis dvivėrėmis durimis, pro kurias buvo galima įvežti vežimaitį ar roges kaustyti, ir mažu, į vidurį atsidarančiu langeliu. Stogas dvišlaitis, dengtas lentomis. Prie kalvės yra nedidelis priestatas (garinė). 1973 m. Šniurkiškių kalvėje įrengta kalvystės amato ekspozicija. Tai viena pirmųjų muziejaus ekspozicijų.
Pagrindinė pastato patalpa – kalvė. Jos dešiniame kampe įrengtas žaizdras su kaminu. Kairėje stovi odinės dumplės. Dumplėmis į žaizdrą buvo pučiamas oras geram degimui. Pūsdavo sverteliu, rankomis. Žaizdre kaitindavo geležį. Ją kaldavo ant priekalo. Iš įkaitintos geležies formuodavo reikiamus gaminius. Didesnius kaldavo dviese. Prie langelio stovi darbastalis su kalvio spaustuvu detalėms laikyti. Specialiai tam skirtoje dėžėje sudėti arkliams kaustyti reikalingi įrankiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos ambasadoje Paryžiuje – išskirtinė paroda minint lietuvių olimpinio debiuto šimtmetį5
Lygiai prieš 100 metų Paryžiuje Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto. Simboliška, kad po lygiai šimtmečio Prancūzijos sostinėje vėl vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Kol miestas jau alsuoja olimpinių žaidynių ritmu, Lietuvo...
-
Mirė garsus vokiečių kompozitorius W. Rihmas
Wolfgangas Rihmas, vienas įtakingiausių pokario kartos vokiečių kompozitorių, mirė penktadienį, sulaukęs 72 metų, pranešė jo žmona. ...
-
Rašytoja S. Poisson: man nėra savaime suprantamų dalykų
„Vertinu literatūrą, kuri apnuogina, prisikasa iki šaknies, prapjauna skaudamą pūlinį“, – sako rašytoja Sara Poisson. Nepatogių temų autore vadinama kūrėja išleido naujausią savo romaną „Šito gyven...
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai4
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva1
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...
-
Vietos pasaulyje paieškos pagal „Abudu“
Šakiuose susibūrusi grupė „Abudu“ kuria ir persikėlusi į Vilnių. Sostinėje grupė jau išleido ir pristatė du albumus – „Akys žvyro pilnos“ (2017 m.) ir „Gaisras“ (2020 m.). Dabar grupę sudaro pen...
-
Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje konkursą laimėjo premjerės patarėja2
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Švedijoje, vykdant funkcijas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo premjerės patarėja Gabrielė Žaidytė. ...
-
„Kolizijos“: šiuolaikinio meno ir mokslo akistata
Gegužę Neapolio fizikos muziejuje (it. – Museo di Fisica) buvo atidaryta trijų lietuvių menininkių – Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės – paroda „Kolizijos“, veiksianti iki birželio 30 d. Joje atsispi...
-
Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį
Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų. ...