- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį uostamiestyje vyks Kristijono Donelaičio „Metų“ ir kitos kūrybos naujo vertimo į rusų kalbą pristatymas.
Dalyvaus filosofas ir rašytojas A.Juozaitis, Kaliningrado PEN klubo pirmininkas rašytojas V.Karpenka, Klaipėdos universiteto doc. dr. Ž.Sidabraitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. M.Vaicekauskas, humanitarinių mokslų dr. N.Kitkauskas, rašytojas ir vertėjas S.Isajevas (Clandestinus).
Renginyje, kuris vyks lapkričio 21 d. 17 val. Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje, muzikuos prof. P.Narušis ir S.Atkočaitytė, K.Donelaičio kūrybą skaitys aktorius A.Šimanskis. Renginį ves Klaipėdos universiteto doc. dr. A.Žalys.
Renginio metu bus eksponuojama grafikės I.Gerasimovos (Maskva) darbų paroda K.Donelaičio „Metų“ motyvais.
Pagrindinis ir svarbiausias K.Donelaičio kūrinys – epinė poema „Metai“ – iki šiol garsiausias ir nepralenktas lietuvių literatūros kūrinys, pasižymintis ypatingu originalumu ir meistriškai valdoma medžiaga bei kalba. Lietuvių kalbai pritaikytu metrotoniniu hegzametru (ši metrinio ir toninio hegzametro sintezė – didžiausias K.Donelaičio atradimas) sukurtoje epinėje poemoje, turinčioje didaktinio ir herojinio epo bruožų, autorius aprašė tikrovei itin artimą Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių (būrų) kasdienį gyvenimą – jų darbą, aplinką, buitį, šventes ir t. t. Poemos adresatas buvo K.Donelaičio parapijos valstiečiai, kuriems dėl tematikos, stiliaus ir kalbos poema turėjo būti gerai suprantama, bei artimiausi jo draugai, kuriems ši gyvenimo kasdienybė buvo gerai pažįstama.
Pirmą kartą „Metų“ poemos fragmentus publikavo Kristijonas Gotlybas Milkus 1800 m., o pirmą kartą (sutrumpinta) poema buvo išleista K.Donelaičio kūrybos tyrinėtojo L.G.Rėzos 1818 m. Pasakėčias pirmąsyk išleido taip pat L.G.Rėza 1824-aisiais. Pirmas lietuviškas leidimas pasirodė JAV 1897 m. Vėliau K.Donelaičio poema ir kita jo kūryba buvo išleista 1914, 1918, 1921, 1927, 1940, 1941, 1945, 1948, 1950, 1956, 1966, 1977, 1983, 1994, 2000, 2004 m.; pilniausiu ir kruopščiausiai parengtu laikomas 1977-ųjų leidimas.
K.Donelaičio kūryba yra susilaukusi ir nemažo tarptautinio populiarumo: „Metai“ ir kai kurie kiti kūriniai yra išversti į 12 kalbų – anglų, armėnų, baltarusių, čekų, gruzinų, latvių, lenkų, rusų, švedų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių, o poemos ištraukos ir kita kūryba – dar į esperanto, estų, italų, japonų, lotynų, prancūzų, sorbų ir žydų kalbas.
Į rusų kalbą poemą išvertė Davidas Brodskis; jo vertimas pirmą kartą buvo išleistas 1946 m. Vėliau šis vertimas buvo redaguojamas ir tobulinamas, taip pat išverstos ir pasakėčios.
Pristatomoje knygoje, šalia naujos „Metų“ vertimo redakcijos, pateikiami ir K.Donelaičio pasakėčių bei kitų jo kūrinių vertimai į rusų kalbą. Naujoji tekstų redakcija parengta pagal 1977 m. leidimą, redaguotą Kazimiero Ulvydo (Kristijonas Donelaitis, Raštai, red. kom. Kostas Korsakas (pirm.) ir kt., Vilnius, 1977). Redaguojant ir rengiant K.Donelaičio tekstus, siekta juos išlaikyti kuo autentiškesnius, su visomis archajiškomis ir tarminėmis ypatybėmis. Šia naująja poemos ir pasakėčių redakcija siekiama artėti prie kanoninių, autentiškiausių K.Donelaičio tekstų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alpių poema šokyje su „Ąžuolynu“
Kiekvienas lapkritis orkestrui Ąžuolynas tarsi gimtadienis, kuris tiek klausytojams, tiek muzikantams įteikia ypatingą dovaną – pažymėtą aukščiausios prabos ženklu, unikaliais, dar niekur neskambėjusiais, kūriniais, kiekvieną kartą a...
-
Nesiseka pažaboti elektroninių knygų piratų: leidėjai patiria milijoninę žalą1
Lietuvoje daugėja knygų piratavimo atvejų. Įvairiose platformose knygos platinamos tūkstantinėmis kopijomis, o leidėjai dėl to praranda milijonines sumas. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 4–10 d.
Lapkričio 4 d. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 10 val. – edukacija „Taupyklės vaikams: rudens kompozicijų kūrimas ant taupyklių“. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęs...
-
Kultūrologas T. Riklius: Jei galėčiau rinktis, kuo būti – būčiau Romos rūmų rašytoju
Sutikite, kad įpusėjęs ruduo atsineša šilto buvimo savo urve (namuose) poreikį. Žymiai labiau norisi atsiversti knygą, nusikelti mintimis į visai kitą tikrovę. Ruduo šiam veiksmui – idealus, ir būtent tokiu metu sostinėje ...
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl menininkės B. Žilytės-Steponavičienės mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei. ...
-
Mirė knygų iliustratorė B. Žilytė-Steponavičienė1
Eidama 95-uosius, sekmadienį mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė. ...
-
Prekinis ženklas „Hello Kitty“ švenčia 50-metį
Japonijoje sukurtas prekinis ženklas „Hello Kitty“, tapęs pasauliniu žavumo simboliu, penktadienį mini savo įkūrimo 50-ąsias metines. ...
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
Žvilgsnis į Kauno pramonės kaitą3
Kauno miesto muziejus pristato trečiąjį leidinį, skirtą fotografo, projektuotojo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) darbams. Albumas „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: industrinis miestas“ atskleidžia įvairių Kauno p...
-
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Buvusi Vilkijos (Kauno rajonas) klebonija – išskirtinė. Čia 1862–1863 m. gyveno kunigas, etnografas, tautosakininkas leksikografas Antanas Juška (1819–1880). ...