Po gaisro Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje paveldosaugininkai skambina pavojaus varpais dėl kultūros paveldo vertybių apsaugos.

Kilus abejonių, ar Tytuvėnų ansamblio apsauga atitiko priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, Kultūros paveldo departamentas (KPD) dėl to patikrino kitus pastaraisiais metais dideles investicijas gavusius objektus ir rado pažeidimų.

Pasak KPD direktorės Dianos Varnaitės, nors rekonstravus ir visuomenės viešiems poreikiams pritaikius kultūros paveldo objektus, ypač naudojant Europos Sąjungos lėšas, apsauga gaunant leidimą objektą eksploatuoti bent dokumentuose atrodo nepriekaištinga, iš tiesų signalizacija, pranešanti saugos tarnyboms ar gaisrininkams apie galimus pažeidimus, neveikia.

„Nieko nelaukdami ėmėme organizuoti preliminarų patikrinimą tų kultūros paveldo objektų, kuriems pastaraisiais metais buvo skirtos didžiausios investicijos, ir jau turime tam tikros informacijos, kad būta tokių atvejų, kai laikytasi visų reikalavimų įrengiant visas įmanomas signalizacijas, sutvarkant visas instaliacijas, visus inžinerinius tinklus, pasirašomas statybos užbaigimo aktas, komisija leidžia pradėti pastatą eksploatuoti, bet po to kažkodėl signalizacijos atjungiamos“, - per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė D.Varnaitė.

Anot jos, yra saugomų kultūros objektų, kuriems sutvarkyti taip pat buvo skirta daug lėšų, tačiau jų saugumo signalizacija neprijungta prie saugos tarnybų dispečerių.

KPD vadovė sakė, kad savaitės pradžioje kreipėsi į kultūros ministrą Arūną Gelūną, jog būtų sušauktas atsakingų institucijų atstovų pasitarimas, „siekiant aptarti šitą situaciją, kodėl įrengtos signalizacijos vėliau atjungiamos ir eksploatuojamos netinkamai“.

Buvęs KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Seimo narys Naglis Puteikis tvirtino, jog, nors teisės aktai įpareigoja visuomeninius objektus saugoti ne tik vietine signalizacija, bet ir perduodant signalą saugos tarnybai, Tytuvėnuose to nebuvo laikomasi. Pasak jo, tai įrodo faktas, kad apie kilusį gaisrą naktį pareigūnams pranešė už kelių kilometrų nuo vienuolyno gyvenantis žmogus.

„Teisės aktai yra, bet jų niekas nesilaikoma. Tytuvėnų bažnyčios atvejis - objektas atitinka visus europinius standartus, priešgaisrinė įranga yra naujausia, priešgaisrinė signalizacija taip pat yra naujausia. Trūko vienos mažos detalės - niekas iš objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių nepareikalavo, kad būtų išbandyta, o kaip šita priešgaisrinė signalizacija perduoda signalą saugos tarnybai ar gaisrinei“, - tvirtino N.Puteikis.

„Mūsų žiniomis, nebuvo iki galo pajungta šita signalizacija, buvo sudėtos visos viltys, kad kas nors naktį ant sienos išgirs kniauksinčią lemputę. Kaip mes šiandien matome , niekas Tytuvėnuose ir neišgirdo tos kniauksinčios signalizacijos“, - apgailestavo parlamentaras.

Anot jo, signalas nebuvo perduotas nei gaisrinei, nei saugos tarnybai, nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento taisyklės tokio pobūdžio pastatuose to reikalauja.

„Mane kankina nuojauta, kad Lietuvos dangų nušvies ir daugiau gaisro pašvaisčių, ir ta gaisro spalva bus nudažyta kultūros ir meno vertybių degančių dirbinių spalva“, - prognozavo N.Puteikis.

Jis pareiškė manąs, kad kitas objektas, „kuris netrukus degs“, bus bažnytinio paveldo ansamblis Paberžėje.

„Kodėl taip teigiu? Bažnytinis paveldas Lietuvos bažnyčiose iš esmės saugomas be priešgaisrinės signalizacijos“, - liūdnai prognozavo paveldosaugos institucijoje iki tampant Seimo nariu dirbęs N.Puteikis.

Per praėjusį ketvirtadienį Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą, nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.

Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų - labai vertingi paveikslai ir knygos, auksakalystės dirbiniai.

Pastatai buvo drausti, tačiau muziejuje buvę kultūros vertybės, kaip patvirtino KPD vadovė - ne. Kultūros ministerijos teigimu, Bernardinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia - 6 mln. litų suma.

Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas ansamblis laikomi vienu iš įspūdingiausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje.