– Analizuojant emigrantų (ne tik vyresnių, apskritai emigrantų) istorijas peršasi kelios išvados: lietuviai lengviau ryžtasi emigruoti į užsienį, nei persikelti iš vieno miesto į kitą Lietuvoje; gyvenimo permainoms – pvz., keisti profesiją – ryžtamasi tik emigravus. Kokie būtų jūsų pastebėjimai šia tema?

– Man atrodo, kad didelė dalis Lietuvos emigruoja nuolat – iš kaimų į didesnį miestį, iš jo – į artimesnį didmiestį. O kodėl lietuviams neišvykus į užsienį, jei yra tokia galimybė? Nuostabi patirtis! Juk retas išvyksta visam laikui – bet kada gali grįžti. Nebe tie laikai, kai emigracija buvo amžina. Man atrodo, daug žmonių mąsto apie tai, ką darytų sugrįžę į Lietuvą, kai kurie tam net ryžtasi. Londonas be galo patrauklus, jam neįmanoma atsispirti. Ir jeigu pavyksta čia surasti savo gyvenimo terpę (nebūtinai amžiną), kodėl gi ne? Dabartinis jaunimas mąsto kitomis kategorijomis, žodis "amžinai" nebeegzistuoja. Pagyvens vienur, kitur, o tada apsispręs. Taip ir turi būti. Man pasisekė, kad aš dirbu viename geriausių pasaulio muziejų, tapau kitu žmogumi, nebegyvenu jausdama nuolatinę įtampą kaip anksčiau. Aš neberašau apie korumpuotus valdininkus, o jie nepuola manęs. Man patinka antikinės skulptūros, egiptiečių rašmenys, tai, kas amžina, ir tai mane dabar supa. Nors, skaitant apie įvykius Lietuvoje, kartais užklumpa kaltės jausmas, kad kiti žurnlistai lenda į peklą, kiti kenčia puolimą, o aš ramiai sau gyvenu tobulame pasaulyje. Nusiraminu prisiminusi, kad man sukako 62 – šiaip ar taip aš jau būčiau pensininkė. Ir niekam nereikalinga – Lietuvoje...

– Ar Didžiosios Britanijos darbo rinkoje, pirmiausia – srityse, kur vyrauja protinis darbas, nėra diskriminacijos dėl amžiaus?

– Yra diskriminacija dėl amžiaus, deja. Ir Londone darbdaviai renkasi jaunus, bet neišmanančius, o ne vyresnius, bet žinančius. Jaunais lengviau manipuliuoti, juolab jei jie neturi reikiamų įgūdžių ir žinių. Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl Jungtinė Karalystė praranda savo lyderės pozicijas pasaulyje ir ES. Turi būti pusiausvyra tarp vyresniųjų ir jaunimo. Jei dominuoja vien jaunimas, šalis praranda išmintį, stabilumą, tęstinumą. Bet tai ne aš sugalvojau – senose senose pasakose daug kartų aprašyta, kaip senolių išmintis gelbėjo žmones ištikus bėdai.