- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene.
– Iš tiesų, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, situacija šiuo metu yra tokia, kad visuomenės senėjimas sąlygoja pokyčius tame, jog darbdaviai kiek įmanoma labiau ir ilgiau stengiasi išlaikyti darbuotojus savo įmonėse. Tai jeigu mes anksčiau kalbėdavome, kad ieškoma su darbo patirtimi, amžius geriausiai iki 30 m., tai šiandien to nebėra. Nors nuogąstavimas, kad vyresnio amžiaus žmogus sudėtingiau prisitaikys įmonėje vis dar liko.
– Tai kaip iš tikrųjų yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jeigu jūs sakote, kad visoje bendrijoje darbdaviai stengiasi kuo ilgiau išsaugoti savo darbuotojus? Bet gal, jeigu tai yra kažkokia pažangi, ekonomiškai stipri šalis, ten tokių problemų nėra?
– Turiu pasakyti, kad senosios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Austrija, Danija, Švedija, ši problema nėra tokia ryški, nes šios šalys jau kurį laiką siekia, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus darbo rinkoje. Mokymosi visą gyvenimą kultūra yra absoliučiai kitame lygyje šiose šalyse ir žmonės ilgiau išlaiko savo kompetencijas, o taip pat siekia tobulinti ir įgyti naujas. Todėl šios šalys susiduria su mažiau problemų, turėdamos ir išlaikydamos vyresnio amžiaus darbuotojus.
– Pakalbėkime dabar apie Lietuvą. Kaip tie vyresni žmonės, galbūt net sulaukę pensinio amžiaus, patys noriai darbinasi ir ieško kažkokių galimybių prisidurti prie pensijos?
– Nori ir darbinasi. Tačiau visuomenės nuomonėje galiojantys stereotipai vis dėlto sąlygoja, kad šie žmonės ieško darbo žymiai žemesnėje kvalifikacinėje plotmėje negu galėtų. Aš nebesugebėsiu, aš ne toks greitas, ne taip moku dirbti su technologijomis – tai dažniau vis dėlto yra nuostatos negu realybė. Ir keisti šias nuostatas šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos užduotis. Nes vyresnio amžiaus žmonės tikrai yra pajėgūs duoti valstybei ir ekonomikai žymiai daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet tada kokius darbus jiems tenka dirbti, jeigu jūs sakote, kad jie, besidarbindami, iš karto taikosi į kažkokį žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą?
– Na, netgi buvę inžinieriai ar aukštesniosios grandies vadovai neretai ieško darbo tiesiog prekybos centruose, statybose, valymo darbai yra populiarūs, slaugos sektoriuje, bet taip pat žemesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Neretai net Užimtumo tarnybos konsultantai dirbą eilę dienų tam, kad paskatintų žmogų visgi ieškoti adekvataus darbo savo kvalifikacijai. Ir jeigu tai pavyksta, tai yra laimėjimas tiek įmonės, tiek žmogaus. Nes šie žmonės yra lojalūs, gebantys ir besimokantys. Mes turime pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus žmonės net ir programavimo mokymo programas pabaigę sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje.
– Bet ar nėra taip, kad vyresni darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus, ypač jei jie jau yra pensinio amžiaus? O tokiu atveju verslininkai nemenkai sutaupo.
– Ne, tokios tendencijos nestebime. Verslininkai netaupo atlygio sąskaita, nes darbuotojų reikia. Ir jeigu darbuotojas turi reikiamos kompetencijos, jam visada bus mokamas adekvatus rinkos darbo užmokestis.
– O kaip vyresniems darbuotojams sekasi sutarti su jaunesniais?
– Čia dar yra vienas mitas, kurį turėtume paneigti. Nes pirminėje stadijoje labai dažnai yra tas nuogąstavimas, kad nesutars, kad mūsų įmonės profilis yra kitoks. Bet iš tiesų realybė yra priešinga – šie žmonės ir sutaria, ir atranda bendrą kalbą.
– Bet jeigu Lietuvoje ir toliau prastės demografinė situacija, ar nereiškia, kad lietuviai, net ir sulaukę pensinio amžiaus, negalės eiti ilsėtis ir teks dirbti iki mirties?
– Neturėčiau pasakyti „teks“. Bet situacija keičiasi dramatiškai ir žymiai daugiau žmonių išeina iš darbo rinkos negu ateina į ją. Todėl mes turime pamąstyti apie tas kertines kompetencijas, kurios yra įvardijamos ir kurių reikės nuolat, taip pat tobulinti savo profesines kompetencijas ir neužsibūti savo kvalifikacijos ir kompetencijų lygmenyje, kad galėtume išlikti ir prisitaikyti. Ir kol nesame pensinio amžiaus, tai atrodo labai paprasta ir atrodo, kad dar spėsiu, bet išties laikas ir technologiniai pokyčiai vyksta labai sparčiai. Ir laikas yra negailestingas šioje situacijoje. Todėl turime galvoti ir manau, kad taip, mes turėsime dirbti ilgiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti
Norintys gauti paramą verslui kurti kviečiami nuo birželio 3 dienos teikti paraiškas. Pasak Užimtumo tarnybos, vienos steigiamos darbo vietos dydis negalės viršyti 28,644 tūkst. eurų. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina per savaitę augo 3 proc.
Fiksavus itin didelę vėjo ir saulės elektrinių gamybą, tačiau paaugus elektros suvartojimui, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje gegužės 20–26 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, padid...
-
Dalis žemdirbių atstovų tikisi, kad G. Nausėda pakeis ministrą, kiti nemato prasmės
Perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie ketinimus pakeisti kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus, tikėtina, ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog o...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: prezidento dėmesys kelių finansavimui duos teigiamų rezultatų
Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka tikisi, kad...
-
G. Landsbergis: sankcijas norintys apeiti verslai po keturioliktojo paketo turės mažiau spragų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad naujasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas labiau nei ankstesni mažins galimybes verslams apeiti bendrijos įvestas sankcijas. ...
-
I. Šimonytė nemano, kad diskusijos dėl gynybos finansavimo truko per ilgai
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, kad jos inicijuotos diskusijos dėl gynybos lėšų šaltinių paieškos užtruko per ilgai. ...
-
G. Nausėda: Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas iš esmės nekeistų santykių su Kinija1
Prezidentu perrinktas Gitanas Nausėda sako Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo nelaikantis prioritetiniu klausimu ir nemano, kad tai pakeistų santykius su Kinija. ...
-
I. Šimonytė: didesnės kitų metų pajamos atiteks pensijoms, mokytojų algoms didinti5
Prezidento rinkimus antrajame ture pralaimėjusi konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad planuojamos didesnės kitų metų valstybės biudžeto pajamos bus skirtos Vyriausybės įsipareigojimams vykdyti – indeksuoti pensija...
-
G. Nausėda: šalies gynybai turėtų būti skirta 3,5 proc. BVP1
Antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „artimiausiais metais“ išlaidos krašto apsaugai turėtų didėti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...