- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius jau gerokai perkopė 200 tūkstančių. Tyrimas atskleidė, kad priklausomai nuo tautybės, lietuviai imigrantus vertina skirtingai, praneša LNK.
Apie tai plačiau papasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Eitvydas Bingelis.
– Su kurių šalių migrantais daugiausiai kontakto turėjo lietuviai? Kaip juos vertina?
– Atkreipsiu dėmesį, kad paskutiniai du metai Lietuvoje buvo labai neeiliniai imigracijos srityje. Per paskutinius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje gerokai išaugo – nuo 2 proc. populiacijos iki 6 proc. Lietuviai susidūrė su užsieniečiais daug daugiau. Iš apklausos matome, kad aštuoni iš dešimties vienaip ar kitaip susidūrė su imigrantais. Daugiausiai žmonės susidūrė su ukrainiečiais, tada su imigrantais iš Artimųjų Rytų bei Baltarusijos piliečiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas lėmė, kad daugiausiai buvo susidurta su ukrainiečiais?
– Galima išskirti daug priežasčių. Daug lietuvių priiminėjo ukrainiečius savo namuose, padėjo jiems tvarkyti dokumentus, padėjo integruotis bei susirasti darbus. Lietuviai padėjo ukrainiečiams įsikurti Lietuvoje.
– Kaip tautiečiai vertina ukrainiečius? Ar neapkarto ta patirtis?
– Matome, kad absoliuti dauguma vertina palankiai. Bendra nuostata yra, kad lietuviai ukrainiečius priima labai šiltai. Taip pat lietuvių supratimu, ukrainiečiai yra tikrai darbštūs. Jie rodo pastangas išmokti kalbos, kultūros. Lietuviai tai labai vertina. Ukrainiečiai yra pavyzdys, kaip užsieniečiai turėtų integruotis Lietuvoje.
– Kokios integravimo mūsų šalyje priemonės dažniausios mūsų šalyje?
– Lietuviams labai svarbu, kad užsieniečiai turėtų darbą. Vertinama, kad žmogus užsidirbtų sau pajamas. Kita dalis – kalba, kad žmonės galėtų susikalbėti. Tai toks paprastas, bazinis dalykas. Lietuviai palaiko, kad ukrainiečiai mokytųsi kartu su lietuviais mokyklose, kad mokytųsi pagal bendras ugdymo programas.
– Kiek mūsų tautiečių teigia, kad pasibaigus karui norėtų, kad ukrainiečiai ir toliau liktų Lietuvoje?
Lietuviai mato, kaip ukrainiečiai stengiasi įsilieti į visuomenę.
– Bent pusė gyventojų matytų ukrainiečius kaip tuos žmones, kurie galėtų likti Lietuvoje, dirbti ir prisidėti prie mūsų šalies gyvenimo.
– Kas lemia tokį požiūrį?
– Galima žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Iš tyrimo matome, kad tie žmonės, kurie dažniausiai susiduria su ukrainiečiais, kurie juos mato kasdienybėje, yra dažniausiai iš didžiųjų miestų. Lietuviai mato, kaip ukrainiečiai stengiasi įsilieti į visuomenę.
– Kokių tautų migrantus Lietuvoje yra vertinami neigiamai? Kokios to priežastys?
– Tai yra darbo migrantai, atvykstantys iš Artimųjų Rytų bei Baltarusijos. Sąsajų ir priežasčių gali būti įvairių. Nelabai norėčiau spekuliuoti. Pagal tyrimą matome, kad lietuviai susiduria mažiau su šiomis grupėmis. Tai tikėtina, kad kai susiduria mažiau, tai ir nuostatos yra šiek tiek kitokios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės1
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Lietuvą plovusi liūtis labiausiai smogė Šakiams: gatvės virto upėmis7
Šeštadienį daug kur bent truputį palijo. Dieną oras sušilo iki 20–25 laipsnių. Vėlai vakare ir naktį daug kur praslinko lietūs su perkūnija, vietomis – smarkūs. Žemiausia oro temperatūra 14–16 laipsnių, prane&...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją9
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Šaulių sąjunga iki 2025-ųjų pabaigos tikisi įrengti mokymų ir logistikos bazę4
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) tikisi iki 2025 metų pabaigos Kaune įrengti mokymų ir logistikos bazę. ...
-
O. Karač dėl jai nesuteikto prieglobsčio Lietuvoje kreipėsi į EŽTT19
Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač dėl Lietuvoje nesuteikto jai prieglobsčio kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). ...
-
Mainais už žemę „Rheinmetall“ gautus sklypus LSMU tikisi pritaikyti per keletą metų5
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šešis iš valstybės gautus sklypus savo veiklai ketina pritaikyti per keletą metų. ...
-
Kauną užklupo audra: skalauja liūtis, blyksi žaibai25
Vėlų šeštadienio vakarą per Kauną slenka audra. Daug kur gausiai lyja, stipriai žaibuoja. ...
-
Lietus nesugadino Joninių Klaipėdoje5
Klaipėdiečiai šiemet Jonines švenčia šeštadienį, birželio 22-ąją. Saulė savo piką pasiekė prieš dvi dienas, todėl ir ši naktis bus trumpiausia metuose. Jonai, Janinos, Janytės, Janiai ir Džonai šį ...
-
Kauno savivaldybė ruošiasi tvarkyti Sargėnų dvaro parką21
Kauno miesto savivaldybei ketinant tvarkyti istorinį Sargėnų dvaro parką, paskelbti jo projektiniai pasiūlymai, rangos darbus pradėti tikimasi kitais metais. ...
-
Lietuvos žydų bendruomenė dėl atminimo lentos K. Škirpai žada kreiptis tarptautiniu mastu74
Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot j...